Download zz_pirmo_septintas.pdf

Contents : 41 (Atkelta i 39 p.) Tver ventoriaus var tai Tver ventoriaus koply ia Tver ba ny ios vargonai Tver ba ny ia ir jos interjero fragmentai su kunigu Turausku" nes Veivir nuose pasitaikydavusius nipukus" kunigas per pamokslus peikdav s. Ir tai kunigas Pranci kus Turauskas kaip pats sak i to baltg d i u kampio jau ra o draugui kunigui Juozui Tumui-Vai gantui: (...) nors man s ia niekas neku ina (...) med iagi kai paskursiu bet prie knygos tankiaus gal siu prieiti gal ta linkme sutaisysiu didesn ini arsenal ." A i Ponui Dievui kad m s visuomen m nuosekliai galvoti apie tuos dalykus apei kuriuos iki iol teip i kreipt nuomon tur jo" (kun. P. Turausko lai kai J. Tumui 1901 1903 m. I J. Tumo archyvo R 2480 (20 lai k ) Vilniaus universiteto bibliotekos rankra i skyrius). Kun. P . Turauskas lai kuose ra ytuose kun. J. Tumui aptaria ne tik ba nytinius bet ir tarptautinius-politinius bei literat rinius ano meto vykius. Matyti kad kunigas sukasi pa iame Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo verpete. Vienas lai kas kuriame jis kreipiasi jau ne Mie- Kunigas Pranci kus Turauskas. l ir gera ird Juozel o redaktori . Sp jama kad ra ytas kun. A. Dambrauskui-Jak tui (kunig laikra io Draugija" vyriausiajam redaktoriui). P . Turauskas ia nurodo: (...) Tavo ra ytojo balso kad paklausyt ne tik visi lietuviai ir tie k eidami pirmyn niekad ne i ri kas po kojomis ir tie k i ri ir tie kurie bals sibrid eina atgal ir tie kurie niekur neina ir tie kurie visur ir kur nereikia eina bet kad ir m s bra iai ir m s baud jai (...)". Kun. Pranci kus Turauskas pasira in jo Pronc s slapyvard iu. Apie jo erudicij kalba daugyb ne tik lotyni k bet ir voki k lenki k citatos lai kuose. ia jis pamini kad dar mokosi pranc z kalbos kad i lenk ver ia Bilczewsk Sceptyck ( eptickio Sociali k j klausim " aplinkra t kunigams. Jame atsispindi ba ny ios tame klausime dalyvavimas"). 1911 m. buvo i leista kun. P . Turausko misterija Betliejus". Kunigas daugel met savo darbus spausdindavo ba nytiniuose ir pasaulietiniuose leidiniuose Draugijoje" Vadove" Kry iuje" Viltyje" altinyje" Ned ldienio skaityme" Vilniaus iniose" Vilniaus balse" Lietuvyje" Lietuvi laikra tyje" T vyn s sarge". Pastarasis leidinys buvo laikomas antivyriausybiniu ypa vadinamoji slaptoji" jo dalis A". Tod l nieko nuostabaus kad jo bendradarbiams taip pat ir P . Turauskui tekdavo pasira in ti slapyvard iais. Slapyvard i kun. P . Turauskas tur jo nema ai: K. P . T. kun. R. M. Raseini Magd Ona Rad i nien O. R-n O. R. kun. Pr. T-skis Argus. Kaip aktyvus visuomen s veik jas Utenos klebonas P . Turauskas 1917 m. buvo vienas i dvide imt dviej organizacinio komiteto nari kurie r pinosi Lietuvos suva iavimo su aukimu (i samiau apie tai Lietuvos Vyriausyb s protokolai. 1917 1918. V.: Mokslas". 1991). Jis aktyviai dalyvavo ios tarybos pos d iuose. Kartu su juo ia dirbo ir kitas veivir ni kis teisininkas Bronislovas Cirtautas (1881 1930). Apie kunig P . Turausk kaip literat trumpai ra oma Lietuvi ra ytoj s vade (V.: Vaga 1987. LTSR MA Lietuvi kalbos ir literat ros institutas. P . 125 409 432). iame leidinyje neteisingai nurodyta tik P . Turausko gimimo vieta (ra oma kad Er vilkas nors i tikr j kaip jau min ta gim Endriejavo vals iaus Veivir n parapijos Kiaulaki kaime. E M A I I E M 2004 1 42 K ULT ROS PAVELDAS inoma ir nepa inta Sofija Tyzenhauzait XIX a. pirmosios pus s ra ytoj k rybinis palikimas P ARENG D ANUT M UKIEN 2003 m. Akademinio emai i jaunimo korporacija Samogitia" kartu emai i em s" urnalo redakcija gyvendino kult ros projekt inoma ir nepa inta Sofija Tyzenhauzait ". Surinkta ir susisteminta informacija apie ra ytojos gyvenim k rybin palikim . gyvendinant projekt i pranc z lietuvi kalb i verstas ir ymiausias Sofijos Tyzenhauzait s istorinis romanas 1862 m. Pary iuje i leistos REMINISCENCIJOS apie Aleksandr I- j ir apie imperatori Napoleon I- j " (vert ja Liucija Baranauskait ). 2004 m. antrojoje pus je min t vertim planuojama i leisti. Tai bus pirmasis Sofijos Tyzenhauzait s k rinys kur gal sime skaityti lietuvi kalba. Reminiscencij " leid jai pratarm je dar 1862 m. ra kad Ponios grafien s uazel Gufj knyga bus noriai ir su susidom jimu skaitoma (...) salonuose kaip senojo aristokratizmo pavyzdys." is leidinys nevienareik mis gro in s literat ros k rinys. Ko gero pirmiausia j m s vilgsniai krypsta kaip unikal kult ros paveldo objekt . i knyga tur t sulaukti visuomen s susidom jimo. Viliam s kad ji praskins keli ir kitiems S.Tyzenhauzait s knyg vertimams lietuvi kalb o Sofij Tyzenhauzait Lietuvos moterys ra ytojos priims savo b r kad jos pavard ir k riniai bus minimi Lietuvos ra ytoj enciklopedijose lietuvi literat ros istorijose. S OFIJOS T YZENHAUZAIT S ( SP JAMA ) R OKI KIO KRA TO MUZIEJUS (RKM- 2311 D-184). Pie inyje po de ine ranka u ra as: Fr. Winterhalter Paris 1840 Ch Voytlith. 1841)" PORTRETAS . Sofija Tyzenhauzait pirmoji moteris ra ytoja gyvenusi ir k rusi Lietuvoje. Ji ra knygas leido pranc z kalba. XIX a. jos k riniai buvo ver iami lenk rus vokie i kalbas leidimai kartojami. Lietuvi kai jos knyg iki iol netur jome galimyb s skaityti. Tai viena i prie as i kod l S. Tyzenhauzait s pavard iki iol oficialiai neminima ir tarp Lietuvos ra ytoj nors publikacij spaudoje internete pastaraisiais metais apie j kaip ra ytoj jau pasirod . Sofijos Tyzenhauzait s uazel literat rin palikim sudaro penki istoriniai romanai Lenkai Sant Domingo saloje" (1818) Barbora Radvilait " (1820) Vladislovas Jogaila ir Jadvyga arba Lietuvos prijungimas prie Lenkijos" (1824) Politikos nyk tukas" (1827) Halina Oginskait arba vedai Lenkijoje" (1831) Reminiscencijos" (1829 pakartotinis papildytas leidimas 1862) nedidel s apimties knygel Litanijos" (1878) ir istorin apybrai a Gertr da Potockait " (1875). Visose savo knygose ra ytoja pateikia daug istorini fakt apie Lietuvos ir kaimynin s Lenkijos gyvenim . Apie emaitij daug ra oma romane Halina Oginskait arba vedai Lenkijoje". ia pasakojama tragi ka ved pulkininko Teodoriko Tyzenhauzo ir Halinos Oginskait s meil s istorija. Pagrindiniai vykiai vyksta Plateliuose. Isakas Kaplanas publikacijoje Plateli Valteris Skotas" ( Pergal " 1975 Nr. 8 p. 156 165) ra o kad Tyzenhauzai kardinink ainiai buivolo" herbo paveld tojai giminiavosi su visais ymesniais Lietuvos didikais ir su Oginskiais ir su j prie ais Sapiegomis. Vadinasi Halina Oginskait " savoti ka eimynin kronika kuriai panaudoti ir privat s feodalini dvar archyvai ir odin tradicija." Istorinius romanus S. Tyzenhauzait ra naudodamasi istoriniais altiniais savo prisiminimais. Tai itin b dinga jos 1862 m. Pary iuje i leistoms Reminiscencijoms" ioje knygoje pasakojama apie 1812- j met karo kry kel je atsid rus Vilni Lietuvos didik laikysen kei iantis Vilniaus eimininkams. S. Tyzenhauzait s gyvenimo ir k rybos tyrin tojai pastebi kad i knyga papildo Levo Tolstojaus roman Karas ir taika". I siai kinta kad net per visas pagrindines Lietuvos bibliotekas ir muziejus iandien ne manoma surinkti viso XIX a. i spausdint S. Tyzenhauzait s istorini roman komplekto. Pavyzd iui Barbora Radvilait " saugoma tik Vilniaus universiteto bibliotekoje ( ibunto Mik io dovanotoje knyg kolekcijoje Grafikos katedroje ir tai tik atskiri) knygos fragmentai. Viena i nuosekliausi S. Tyzenhauzait s k rybos tyrin toj Kaune gyvenanti kult ros istorik dr. Anel Butkuvien . 1997 m. rugpj io 20 d. eiminink s" laikra io skyriuje Am inos moterys" i spausdinta jos pub- K ULT ROS PAVELDAS 43 likacija U mir ta romanist " i samiausias iki iol paskelbtas darbas apie i meninink lietuvi kalba. Jo angoje autor ra o: Pasaulin je literat ros istorijoje iki nauj j am i prad ios (XVII a.) moter ra ytoj yra vos kelios. Tai garsioji antikin s Graikijos poet Sapfa Viduram iais k rusios Hrosvita Marija Pranc z Renesanso epochos poet ir publicist pirmoji moteris gyvenusi i k rybinio darbo Kristina de Pizano. XVII-XVIII a. Pranc zijoje k r ra ytojos Mari Madlena Lafajet Madlena de Skiudery Anglijoje Ana Rodklif D ein Ostin. Lietuvoje iki XIX a. neturime n vienos moters kuri b t i kilusi kaip ra ytoja. Be abejon s talenting moter b ta bet j talentai aplinkybi ir aukl jimo s lygojami u gesdavo neprasiskleid . Pirmoji moteris ra ytoja i Lietuvos k rusi pranc z kalba buvo Sofija Tyzenhauzait - uazel Gufj (Choiseul Gouffier). (...) Gim b simoji ra ytoja LDM saul lyd io laikais 1790 m. Lydos apskrityje eludako dvare Igno Tyzenhauzo ir Marijos P edzeckait s eimoje. Tyzenhauz gimin LDK i kilo XVII a. Sofijos senelis Antanas Tyzenhauzas LDM r m i dininkas Gardino seni nas ypa pasi ym jo kult rine veikla. Gardine jis steig pirm j LDK botanikos sod buhalteri veterinarijos medicinos mokyklas i laik dramos baleto trupes. S nus Ignas nepaveld jo savo t vo sugeb jim bet gimtin je kult rin s tradicijos buvo puosel jamos. Marija ir Ignas Tyzenhauzai tur jo du s nus ir dvi dukteris. Moksline veikla pasi ym jo Sofijos brolis Konstantinas. Jis buvo garsus ornitologas tyrin j s Lietuvos kaimynini kra t pauk ius para Visuotin ornitologij " surinko 3 t kst. pauk i i kam kolekcij ir v liau j padovanojo Vilniaus senien muziejui. eima nebuvo darni ir dar Sofijos vaikyst je t vai i siskyr . Apie mergait s (Sofijos red. p.) vaikyst patikim ini n ra i lik . Trumpuose enciklopedij straipsneliuose ra oma kad ji augo Tauj n dvare (Ukmerg s apskr.). Vargu ar tai tiesa: Tauj n dvaras buvo grafo Benedikto Morikonio nuosavyb . Tauj n savininkas tur jo brol Juozap u sitarnavus generolo laipsn gyvenus 20 varst atstumu nuo Vilniaus. Jis buvo ved s Konstancij adurskyt . Atsiminimuose Sofija ra o kad vaikyst je i skirta su motina a vadinau poni Konstancij Morikonien savo antr ja mama". S. Tyzenhauzait tvirtino kad K. Morikonien jai skiepijo gil religingumo jausm . Toje eimoje mergait i moko pranc z kalb . Mergait i silavinim gavo ger . inoma kad j pie imo mok pats Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas. Buvo lavinami jos muzikiniai sugeb jimai nes Sofijos gimin gars jo muzikalumu. Pusbrolis i motinos pus s Antanas Radvila buvo kompozitorius para s muzik pirmajam Fausto" pastatymui Vokietijoje juo av josi pats Get . Dar vaikyst je i ry k jo mergait s literat riniai sugeb jimai. I augo Sofija i silavinusi protinga grak ti panait ve liomis ka tonin mis garbanomis r minusiomis aving m sl veid didel mis i rai kingomis akimis." Pati Sofija apie savo i silavinim kalba kiek kitaip atseit ji gavusi tiktai kukl i simokslinim namuose. Ta iau kaip nurodo Isakas Kaplanas savo publikacijoje Plateli Valteris Skotas" turime visi k teis ja netik ti: senelis Antanas buvo atsikviet s Lietuv toki daugyb mokyt moni savo steigiamiems efemeri kiems fabrikams ir mokykloms kad vienas kitas tikrai gal jo b ti Sofijos aukl toju". Daug ver ting ini apie ra ytoj pateikta jos seser ios Gabriel s Giunteryt s-Puzinien s atsiminimuose. B tent jie duoda pagrindo teigti kad ra ytoja tur jo ir savo dail s studij ia da nai dirbdavo nors ini apie konkre ius jos sukurtus ir muziejuose bibliotekose saugomus dail s k rinius gyvendinant projekt ir nepasisek aptikti. Sofijos likimas daug kuo susij s su emaitija. Nema ai jos gyvenim iliustruojan i paai kinan i fakt ikonografin s med iagos surinkta emai i muziejuje Alka" (Tel iai) emai i dail s muziejuje (Plung ). Pastarajame saugoma ir i kilios emai i kra to istorijos ir kult ros tyrin tojos Eleonoros Ravickien s (mir 2004 m.) surinkta med iaga apie Plateli dvar kur likimas Sofij atved jai einant 29-uosius metus (1818 m.) i tek jus u Plateli dvaro savininko Oktavijaus uazelio Gufj . 2003 m. emai i dail s muziejaus vyr. rinkini saugotoja istorik Stas Ber onskait emai i em s" urnalo redakcij informavo kad iame muziejuje autenti k altini apie grafien s Sofijos Tyzenhauzait s- uazel gyvenim veikl ir k ryb n ra". T sdama pasakojim apie meninink S. Ber onskait ra o: Vaikyst je ir jaunyst je Sofija buvo svajotoja av josi ana d Ark jodin jo netramdytais rist nais k r legendas mok si muzikos daug skait . Jos gro lankydamasis Lietuvoje pasteb jo ir caras Aleksandras I. Kaip ra oma Reminiscencijose" caras su grafaite susipa ino Tauj n dvare 1812 m. Sofija greitai po to tapo carien s freilina gavo briliantin ied su abiej imperatorieni na laujan iosios ir valdan iosios supintais inicialais. Sofijai Tyzenhauzaitei teko bendrauti ir su Napoleonu. Reminiscencijose" taigiai pasakojama ir apie vyk S. Tyzenhauzait i garsinus pla iai u Lietuvos rib : Napoleonas u m s Vilni sak vietiniams magnatams jam prisistatyti su savo eimomis. Visus i g sdino ceremonijoje dalyvavusi jaunoji Sofija Tyzenhauzait kuri atvyko pasipuo usi visomis tur tomis Rusijos caro dvaro insignijomis. T vas tai pamat s i balo o d d su uko kad jos atsi ad s. Visi lauk kaip reaguos imperatorius Napoleonas. Imperatorius paklaus k turimi enklai rei kia. Sofijai paai kinus jis v l paklaus : Tai j s rus dama Ne sir bet man buvo suteiktas is garbingas titulas atsak Sofija. Toliau Napoleonas mandagiai pakalb jo ir nu jo neparei k s joki nemaloni pastab jis vertino dr s ." Pasibaigus karui su Napoleonu daugel Lietuvos didik bendradarbiavusi su Napoleonu caras Aleksandras I nubaud . Bausm s gr s ir Sofijos t vui bei broliams. Ne tik jiems bet ir keliems kitiems Sofijos artimiems mon ms bausm s pavyko i vengti taip caras vertino dr s Sofijos poelg . Jo palankumas grafaitei nema jo ir v liau. Jie da nai susitikdavo Sofijos t vo dvare Roki kyje Tauj nuose Vilniuje Var uvoje Peterburge. Nuosekliausiai apie savo draugyst su Aleksandru I Sofija ra o Reminiscencijose". Autor neslepia savo susi av jimo Aleksandru I ta iau neprasitaria kad ie j santykiai b t per eng draugyst s ribas. Anel Butkuvien v lyv Sofijos santuok linkusi ai kinti trylika met u sit susia Sofijos ir caro Aleksandro I draugyste. Daugelis anais laikais j vardindavo vienareik mi kai kaip slapt bet auk tuomen je visiems inom meil s ry . Toki ar pana i meil s roman visiems inom paslap i " anot A. Butkuvien s carai tur davo nema ai bet tai netrukdydavo tiek vienai tiek kitai pusei protingai planuoti savo gyvenim net tada kai atsirasdavo tokios meil s vaisi nesantuokini vaik . Keletas toki viskuo apr pint car valdymo laikais augo ir emaitijoje. Kod l Sofija savo sutuoktiniu pasirinko Oktavij uazel vyr buvus did iausia prie ingybe gra uolei ir didel menin skon tur jusiai grafaitei iki iol lieka paslaptis. Sofija Oktavijui buvo antroji mona (pirmoji Viktorija Potockyt ). Kaip ra o S. Ber onskait tuo metu Pranc zijos pilietyb tur j s Plateli dvaro savininkas grafas Oktavijus uazelis s nus Augusto buvo nei vaizdus na lys 4 vaik t vas paskend s skolose." I tek jusi Sofija draugyst s su caru nenutrauk . Gyvendama santuokoje su O. uazeliu susilauk tik vieno vaiko s naus Aleksandro. Jis gim e taisiais metais po sutuoktuvi . S nus buvo pakrik tytas Peterburgo Maltos ordino ba ny ioje 1824 m. rugpj io 22 d. Jo krik tat vis pats caras Aleksandras I. T syk Sofija su caru buvo susitikusi paskutin j kart . 1825 m. prane ta kad Aleksandras I paslaptingomis aplinkyb mis mir Taganroge. Anot istorik yra pagrindo manyti kad caras t syk nemir o i vyko kaip maldininkas atgailauti jo s in sl g t vo nu udymas nema ai kit s moningai padaryt nusikaltim . A. Butkuvien publikacijoje U mir ta romanist " ra o kad Sofijos ir Oktavijaus dviej prie ingybi santuoka negal jo b ti laiminga. eimos gyvenimas ir tarpusavio santyki ir tvarkos prasme am inink apib dinimu pana davo em s dreb jim . Nuolat kildavo eimyniniai skandalai baigdav si nuolankiais pono Oktavijaus atsipra in jimais pirkiniais ir dovanomis poniai Sofijai kelion mis Pary i Venecij Florencij . I gyveno (Nukelta 44 p.) E M A I I E M 2004 1 44 K ULT ROS PAVELDAS (Atkelta i 43 p.) Sofija Tyzenhauzait . Iliustracija i Lenk enciklopedijos (Wielka encyklopedya powszechna. T. XII. Warszawa 1894. P . 769) S. Tyzenhauzait s portretas. Dailininkas J. B. Lampis (jaunesnysis). Drob aliejus. 65X57. AM GEK 2796 Sofijos Tyzenhauzait s motinos Marijos P edzeckait sTyzenhauzien s (sp jama) portretas. Roki kio kra to muziejus (RKM-95 D-32) jie kartu 24 metus. (...) Oktavijus uazelis Gufj mir 1842 m." Kaip Eleonora Ravickien taip ir A. Butkuvien savo straipsnyje nurodo kad i tek jusi ponia Sofija gyveno aristokrat s kosmopolit s gyvenim nema ai laiko praleisdama u sienyje vyro t vonijoje Eperny dvare ampan s departamente Pranc zijoje did iosiose Europos sostin se. Jos pa ios od iais tariant visada sugr davo vent emai i em kurios skalsi lietuvi ka duona buvo daug vertesn u pokyliuose upeliais tek jus ampan . Po vestuvi ji prad jo ra yti ir 1818 1837 m. i leido penkis istorinius romanus i Lenkijos ir Lietuvos istorijos". U aug s grafaitis Aleksandras m go fotografij . Nema ai jo daryt eimos fotografij saugoma emai i muziejuje Alka" Tel iuose (i samiau skaitykite muziejaus elektronin je svetain je http://zam.mch.mii.lt ). Anot fotografijos tyrin toj Stanislovo virg do ir Skirmanto Valiulio Alkos" muziejuje saugomos A. uazelio Plateli dvaro fotografijos seniausias iki iol inomas m g ji kos fotografijos rinkinys emaitijoje. Po vyro mirties Sofija su s numi apsigyveno Plateli dvare ir kur laik j vald . Dvaro r mus Sofija naujai rekonstravo XIX a. pr. ant sen pamat pastatydama naujus. Tuo metu Pranc zijoje ji tik sve iuodavosi. Sofijos valdymo laikotarpis Plateliuose minimas kaip vienas i palankiausi paprastiems mon ms Sofija visiems buvusi d mesinga. V liau dvaro valdymu prad jo r pintis jos s nus Aleksandras. Sofija i Rusijos caro Aleksandro II i sir pino kad jos s nus i laikyt Platelius neprarasdamas Pranc zijos pilietyb s. Paskutiniai Plateli dvaro eimininkai buvo du Sofijos s naus Aleksandro vaikai dukra Marija (1871 1939 palaidota Plateliuose) ir s nus Liudvikas (1880 1949). Liudvikas (Lui) Platelius paliko 1940 m. i vyko gyventi Pranc zij . Beje Sofijos s nus Aleksandras su savo mona grafaite Sofija apskyte tur jo 4 vaikus be jau pamin t dviej dar buvo Gabrielius (1873 1935) bei Aleksandras (1876 1909). inoma kad laikui einant Sofija i esm s pakeit savo gyvenimo b d jos nebedomino Reminiscencijose" apra omos pokyli dam suknel s ir kitokie auk tuomen s gyvenimo niuansai. Daugiausia laiko ji skirdavo intelektualinei veiklai. Anot A. Butkuvien s iki pat savo gyvenimo pabaigos ji gars jo blaiviu protu viesia atmintimi gyvybingumu. Sofija asmeni kai pa inojo Aleksandr Diuma t v susira in jo su Alfredu de Miuse daugeliu kit i kili ano meto Europos meninink . Mir S. Tyzenhauzait 1878 m. Nicoje sulaukusi 88 met am iaus. Daugiausia autenti kos med iagos apie ra ytoj saugoma emai i muziejuje Alka". Elek- troniniame leidinyje http://zam.mch.mii.lt skelbiamoje Reginos Bar tkien s publikacijoje Plateli dvaro vertyb s emai i muziejuje ALKA" ra oma kad io muziejaus inion 1940 m. lapkri io 14 d. buvo perduotas did iulis Plateli dvaro archyvas keli imtai knyg pora t kstan i vairi urnal (daugiausia i leist pranc z kalba) bei 10 d i ir krep i su de ChoiseulGufier eimos asmeniniu archyvu kuriame buvo lai kai s skaitos dienynai foto nuotraukos. (...) emai i muziejuje Alka" esanti dvaro archyvo apimtis apie 10 t kst. vienet . (...) Muziejuje saugomas 1862 m. Pary iuje i leistas vienas memuar ( Reminiscencij " red. p.) egzempliorius ( MA MB 3903). Rankra tinis fondas dar ma ai tyrin tas. domiausi dal sudaro fotografijos dvaro emi sklyp ir mi k planai. Mokslin je bibliotekoje rasta 12 knyg pranc z kalba kuriuose yra uazeli ra . Tai daugiausia gro in ir istorin literat ra. (...) Muziejuje saugoma Nicoje 1878 m. i leista knygel (S. Tyzenhauzait s red. p.) Litanijos" (neinventorintas MA istorijos skyriaus fondas) bei 1875 m. i leista istorin apybrai a apie Gretr d Potockait ( MA MB 6072). (...) Fotografijos fonde saugomos dvi Sofijos uazel-Gufj portretin s fotografijos kuriose matome senyvo am iaus moter apsirengusi tamsiu n riniais puo tu r bu (foto apie 1869 metus 787 2581). Rankra i fonde dvi jos ranka pranc zi kai ra ytos u ra knygut s 8 lai kai si sti Pranc zij s nui Aleksandrui (neinventorintas fondas). (...) Atskiras altinis apie dvaro istorij kra totyrininko J. Mickevi iaus 1936 m. u ra yti sen j plateli ki prisiminimai apie dvaro gyvenim . Juose grafien Sofija Tyzenhauzait - uazel vadinama ne grafiene o motina pasakojama kad ji paprastiems mon ms ypa dvaro tarnautojams buvusi labai gera. Moteris dirbusias dvare ir j vaikus ji apdovanodavo drabu iais maistu." emai i muziejuje Alka"saugomas emaitijos dvar archyvas iki iol daugeliui Lietuvos istorik kra to tyrin toj vis dar neatrasta em ". Taigi ir apie Plateli dvaro archyv kuriam likimas l m atsidurti Tel iuose vis dar labai nedaug k inome. Matyt laikas muziejininkams pagalb kviestis tam pasirengusius specialistus archyv tyrin tojus i kit staig . Su didel mis viltimis valg m s Roki kio kra to muziej tik damiesi ia rasti Sofijos Tyzenhauzait s dail s k rini (muziejus veikia graf Tyzenhauz r muose). Geranori ki io muziejaus darbuotojai dar kart per i r j ia saugomus dail s k rini rinkinius konstatavo kad S. Tyzenhauzait s k rini nerasta. Po kurio laiko i Roki kio atkeliavo lai kas kuriame buvo kelios dviej paveiksl nuotraukos sp jama kad viename i j pavaizduota moteris ra ytoja Sofija Tyzenhauzait kitame jos mama Marija P edzeckait . 2003 m. gyvendindami projekt inoma ir nepa inta Sofija Tyzenhauzait " nor dami su- K ULT ROS PAVELDAS 45 inoti kiek Sofijos Tyzenhauzait s leidini dokument yra prieinama pla iajai visuomenei Lietuvoje kreip m s visas pagrindines alies bibliotekas ir muziejus kaupian ius savo rinkiniuose XIX a. leidinius vairiomis pasaulio kalbomis. Nud iugino bibliotekinink geranori kumas. Gaut informacij susisteminome. D kodami bibliotekoms u bendradarbiavim pateikiame j atsi stus duomenis (tekstai original s): NACIONALIN MARTYNO MA VYDO BIBLIOTEKA 1-97-338 Janz Alix de Choiseul-Gouffier vikontien Berryer: souvenirs intimes / par A. De Janz . Paris: E. Plon 1881. 281 p. (Pilnai: Janze Alix de Choiseul-Gouffier Vtesse Frederic de. Berryer souvenirs intimes par Mme la Vtesse A. de Janze nee Choiseul Texte imprime . Paris: E. Plon 1881. 281 p. 1881 metais Pary iuje i leisti 3 ios knygos leidimai). 2-97-10151 Janz Alix de Choiseul-Gouffier vikontien Gertrude des comtes Komorowski comtesse F lix Potocka: faits historiques / recueillis et publi s par madame la comtesse de Choiseul-Gouffier. Nice: Typ. et Libr. S.C. Cauvin 1875. 70 p. C992 Janz Alix de Choiseul-Gouffier vikontien R miniscences sur l'empereur Alexandre Ier et sur l'empereur Napol on I-er / par M-me la C-sse de Choiseul-Gouffier. Paris: E. Dentu 1862. VIII 392 p. 1-00-17448 Litanies / compos es par la C-sse de Choiseul-Gouffier n e C-sse Tyzenhaus. Nice: Imprimerie Anglo-Fran aise Malvano-Mignon 1878. - 8 p. Choiseul-Gouffier de. Halina Oginska ou Les suedois en Pologne. Pranc. - Bruxelles: Soc. Belge de libr. 1839. T. 2. 219 4 p. Choiseul-Gouffier Zofia z Tyzenhauzow. Wladyslaw Jagiello i Jadwiga czyli Pol czenie Litwy z Polsk : romans hist. Lenk./Przez hrabin de Choiseul rodem Polk Przel. z fr. przez Autork Henryka i Floretty Widulinska z Sucheckich Joanna . W-wa: Druk N. Glucksberga 1824. T. 1 6 186 p. T. 2 4 187 p. LIETUVOS MOKSL AKADEMIJOS BIBLIOTEKA Rankra i skyriuje: F43-25561. Excerpt Protestacyi z Protokolu Potocznego Trybuna u Gl. W.X.Lit.... Rankra tis lenk k. 2 lap. 36x20 5 cm 1785 m. i ra ai i LDK Vyriausiojo tribunolo akt antspaudai. Anotacija: Pinsko seni no Ksavero ir Sofijos Tyzenhauzait s Chominski protesto ra tai prie emai i seni no Antano Gelgaudo pastangas sulaikyti Barboros Gelgaudien s pagal pirm j vyr Tyzenhauzien s testament ir jos dukter Sofij nu alinti nuo paveld jimo. Pagrindiniame fonde (nurodytas ifras): 2997 Choiseul-Gouffier Zofia de. La polonais z St. Dominque ou la jeune cr ole. Varsovie 1818. 252 p. 38097 Choiseul-Gouffier Zofia de. Polak w St. Domingo czyli m oda mulatka / T um. Z franc. Joanna Widuli ska . Wars awa 1819. 275. 523628 Choiseul-Gouffier Zofia de. Halina Oginska on les Snedois en Pologne / Par de Choiseul-Gouffier. T. 1 2. Paris Libr. Cosselin 1839. T. 1. 311 p. T. 2. 295 p. 41340 Choiseul-Gouffier Zofia de. Reminiscences sur l'emereur Alexandre I-er et sur l'empereur Napol on I er. Besancon 1862. VII 392 p. 2366 Choiseul-Gouffier Zofia de. Wladyslaw Jagietto i Jadwiga czyli pol czenia Litwy z Polsk . Warszawa 1924. 566922 - . cc c ss s I c c ss I scc - . . . . . 232 . VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Tyzenhauzowa Zofia . Na imieniny Zoffi z Tyzenhauzow Tyzenhouzowey chor zyney woiwadztwa Wilenskiego pu kownikowey Batalionu J.K.M. y W. X. Lit. Starosciney Rohaczewkiey wirrsz. P . 4. (Ret spaudini sk. 23224) Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhauz. M moires historiques sur l'empereur Alexandre et la cour de Russie. Paris: Leroux 1829. XIV 390 p. (-48538) Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhaus. Barbe Radwill: roman historique. T. 1. Paris: Le Normant 1820. 166 p. (Grafikos kabinetas) Choiseul-Gouffier Sophie de Tizenhauz. Halina Oginska ou les Su dois en Pologne / Par de Choiseul-Goeffier. T. 1. Bruxelles: Human 1839. 238 p. (T28904) Choiseul-Gouffier Zofia. Le polonais St. Dominque ou la jeune Creole. Varsovie: Zawadzki 1818. 252 p. (0.14-9/18) Choiseul-Gouffier Sophie de. Vladislas Jagellon et Hedwige ou la reunion de la Lithuanie a la Pologne: nouvelle historique (1382). T. 1 2. Paris: Libr. De Gosselin 1824. (87-8/14) Nacionalin s Martyno Ma vydo bibliotekos darbuotojai pad jo i siai kinti koki S. Tyzenhauzait s knyg yra ir Pranc zijos nacionalin je bibliotekoje. S ra as neilgas: 1. Ettude et recits sur Alfred de Musset Texte iprime / par la vicomtesse de Janze. Paris: E. Plon et Nourri 1891. 280 p. Pary iuje 1820 m. i leistos S. Tyzenhauzait s knygos Barbora Radvilait titulinis lapas 2. Etude et recits sur Alfred de Msset Ressourse electronique /par la vicomtesse de Janze avec deux dessins originaux d'Alfred de Musset. 2002. 280 p. (Tai 1891 m. Pary iuje i leisto leidinio elektronin versija) 3. Les Financiers d'autrefois fermiers generaux par la Vtesse Alix de Janze. (Janvier 1886) Texte imprime . Paris: P . Ollendorff 1886 360 p. Netur jome galimyb s surinkti vis duomen kiek ir koki S. Tyzenhauzait s knyg Lietuvoje sukaupta priva iose kolekcijose. Tik tina kad j yra. Beje iek tiek ini apie sen j knyg aukcionuose si lomas sigyti S. Tyzenhauzait s knygas pavyko rasti internete. i informacija nuolat kinta. LITERAT RA: 1. Ch. Gouffier //Lietuvi koji enciklopedija. Kaunas 1937 t. 5. P . 395. 2. Ch. Gouffier Sofija //Lietuvi enciklopedija. Boston 1954 t. 3. P . 532. 3. Isakas Kaplanas. Plateli Valteris Skotas // Pergal . 1975 Nr. 8. P . 156 165. 4. Anel Butkuvien . U mir ta romanist // Anel Butkuvien Portr. // eiminink . ISSN 1392-2777. 1997 08 20. P .7 5. Jonas Andriusevi ius. U tamstos ger ird tik dievas u mok s... // emai i saulut . 1995 Liep. 29. P . 5. 6. Knyga. E. Ravickien . imtme i takais. Klaip da 1997. P . 117 123. 7. Aplankas. E. Ravickien . Plateliai. P . 6 9. 8. Aplankas. E. Ravickien . Graf uazeli istorija Plateliuose. P . 9 14. 9. Aplankas. E. Ravickien . Grafai de uazel Pranc zijoje ir Plateliuose. P . 63 87. 10. Diplominis darbas. J. Mickevi ius. Plateliai ir j apylink s. Kaunas 1937. P . 61. 11. D. A eneckien . Plateli dvaras. Laikr. emaitis". 1997 09 20. 13. emaitija" http://samogitia.mch.mii.lt 14. emai i muziejus ALKA" http://zam.mch.mii.lt E M A I I E M 2004 1

INFO HASH : 7accba248bbc2300b487f742a4a4ca10f09cd337

Download now

File Size: 479.8 kb