Download Dr758-visas.pdf

Contents : DRUSKININK KRA TO SAVAITRA TIS. 18-IEJI LEIDIMO METAI. 2008 m. bir elio 13 - 19 d. Nr. 24 (956) TIRA AS - 5500 egz. KAINA - 1 50 Lt Ma yliui suteik vilt gird ti Vieneri metuk vieci ni kiui Matui imoni iui patyrusiam meningito komplikacij prarast klaus Druskinink geradariai suteik vilt gird ti. Gimnazij paliko direktorius Ryto gimnazija v l liko be vadovo. Pernai iemos prad ioje j paliko ilgametis direktorius Jevgrafijus Samuchovas i j s vadovauti savivaldyb s vietimo skyriui. Po jo vos pusmet gimnazijos direktoriumi dirb s Gintautas Rudzis bir elio prad ioje pasipra atleid iamas i darbo. Vieneri metuk Matas imoni tis (viduryje) kuriam po sud tingos operacijos d tas klausos implantas apsuptas ir mamos Simonos ir sesut s Kamil s d mesiu 5 psl. 3 Ligonin s psl. palatos atviros turistams ietuv prajuokino inia apie Druskinink ligonin s eksperimentin bizn palatose teikiamas vie bu io paslaugas. Paai k jo jog ioje kurorto gydymo staigoje vienviet palat parai galima i sinuomoti u 35 litus o dviviet u 25 litus. Pagerbti Dain dainel s laureatai Bir elio 9 d. Savivaldyb s administracijoje vicemer Kristina Mi kinien pasveikino jaunuosius druskininkie ius i met respublikinio televizijos konkurso Dain dainel laureatus 12-met Gabriel Vil inskait ir 13-os met Rimant aldok . psl. L PRASIDEDA 4 psl. 3 psl. 16 2 Bir elio 6 d. mero pavaduotoja K. Mi kinien dalyvavo apskrito stalo diskusijoje Migracija alies viduje: kaimas kei iasi miest ir atvirk iai kurioje aptartos gyventoj i vykimo i alies miesteli ir kaim prie astys ir i to kylan ios problemos. Diskusijoje dalyvavo ir Lietuvos kaimo bendruomeni atstovai.Vicemer dalinosi Druskinink savivaldyb s patirtimi siekiant ma inti migracij i m s savivaldyb s ir kalb jo apie esamas galimybes. Mero R. Malinausko iniciatyva savivaldyb kreip si Valstybin kain ir energetikos kontrol s komisij d l u sit susio miesto dujofikavimo proceso. Atsi velgdama pra ym ir atlikusi UAB Druskinink dujos veiklos patikrinim Komisija bir elio 6 d. pri m nutarim kuriuo pareigojo UAB Druskinink dujos per vien m nes imtis priemoni d l duj kiekio padidinimo ir tolesnio miesto dujofikavimo. Druskinink savivaldyb tikisi kad Komisijos bir elio 6 d. priimtu nutarimu i s stingio pozicijos bus i judintas jau kelet met mero R. Malinausko Seimo nario prof. J. Karoso ir savivaldyb s komandos inicijuotas miesto dujofikavimo procesas. Meras R. Malinauskas konstatavo kad artimiausiu metu paai k s ar UAB Druskinink dujos yra nusiteik dujofikuoti Druskinink miest ar is procesas yra s moningai vilkinamas. Bir elio 9 d. meras R. Malinauskas jo pavaduotoja K. Mi kinien Sporto centro direktorius J. Matulevi ius ir vyr. specialistas jaunimui ir sportui A. Kadziauskas susitiko su UAB Skirnuva gen. direktoriumi A.Savukynu bei UAB Stamita gen. direktoriumi A.Savukynu bei aptar galimybes organizuoti 2008 2009 m. Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokykl klasi krep inio var ybas Druskinink savivaldyb s taurei laim ti. Aptartas pirmasis 2007 2008 m. vyk s empionatas ir priimtas sprendimas t sti i gra i tradicij . Generaliniais empionato r m jais bus UAB Skirnuva UAB Stamita bei Druskinink savivaldyb . 2007 2008 m. empionat laim jo ir 7 d. kelione Pary i apdovanoti moksleiviai i Lazdij M.Gustai io gimnazijos 2- j viet u m ir 4 d. kelion Prah laim jo m s Ryto gimnazijos moksleiviai o 3-oji vieta ir 3 d. kelion Krokuv atiteko Alytaus raj. Simno gimnazijos moksleiviams. Bir elio 10 d. meras R.Malinauskas administracijos direktorius L.Urmanavi ius mero patar ja I. Kieli t savivaldyb s kontrolierius S.Valentukevi ius vyr. specialistas jaunimui ir sportui A. Kadziauskas ir savivaldyb s tarybos nariai dalyvavo Lazdijuose vykusiose Alytaus apskrities savivaldybi taryb sporto aidyn se. Po poros met pertraukos organizuotas renginys sulauk gausaus susidom jimo ir aktyvaus dalyvavimo. Baud m tymo rankinio kamuolio metimo taikin helpongo audyklinio b gimo rungtyse var si atstovai i penki savivaldybi . Bir elio 11 d. meras R.Malinauskas dalyvavo ini radijo laidoje Verslo bit s. Pokalbio tema - Parama verslui ateitis Lietuvai. Laidoje buvo kalbama apie ES param visuomenin s paskirties objekt projektams finansuoti: kaip puikus l sisavinimo pavyzdys buvo pristatytas Druskinink vandens parko projektas. M s savivaldyb pateikta kaip vienas geriausi pavyzd i ie kant ir atradus savo veid o s km s faktoriumi vardytas proces integralumas s lygotas verslo sektoriaus poreiki ple iant savo veikl vertinimas. Laidoje buvo kalbama ir apie Druskininkuose gyvendinti planuojam 4 slidin jimo tras projekt . 2008 m. bir elio 13 - 19 d. Nr. 24 (956) Saulut s pastatai turi i likti sanatorijai sitikin s sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Tur inskas. Kurorto vent s renginiuose dalyvav s Vyriausyb s narys duodamas interviu Druskoniui teig d siantis visas pastangas kad Valstyb s turto fondo privatizuojam objekt s ra traukti trys Saulut s pastatai b t gr inti sanatorijai o ji pati - perduota Druskinink savivaldybei. Valstyb s turto fondui (VTF) perduoti tre i j korpus u VTF i leistas l as planuotam mokyklos perk limui i pirm j dviej objekt kit korpus ir tokiu b du ketino susigr inti mokyklos pastatus atgal. Ta iau tokie Apskrities planai Druskinink savivaldyb je suk l tik ypsen . Aistras ioje istorijoje pakurst ir vietini konservatori vie ai pa erti tarimai Savivaldybei d l pastarosios interes Saulut je. iniasklaidai prad jus dom tis konservatori tarimais paai k jo jog Savivaldyb met viso labo atliko sanatorijos sklyp kadastrinius matavimus. Rimvydas Tur inskas Pagalbos Savivaldyb Apie vaik reabilitacijos sanatorijoje Saulut kilusias revoliucines nuotaikas d l staigos turto valdytojo Alytaus apskrities vir ininko administracijos sprendimo traukti privatizavimo s ra dar vien sanatorijos objekt - nenaudojam trij auk t miegam j korpus Druskonis ra gegu s prad ioje. Gelb toju apskri iai priklausan ios sanatorijos vadovas socialdemokratas Vytautas pucis pasirinko kurorto vald i . Jis gegu s 9 d. pagalbos kreip si t dien pos d iavusius Druskinink savivaldyb s tarybos narius. V. pucis tikino ateities perspektyv mat s veiklos pl troje atnaujintose patalpose kurias turto valdytojas Alytaus apskrities vir ininko administracija met be kolektyvo inios nusprend parduoti per Valstyb s turto fond . Sprendimas traukti 3 auk t m rin Saulut s korpus privatizavimo s ra Vyriausyb s nutarimu buvo priimtas met sausio 9- j . je Druskinink vietoje st ksan ius Saulut s pastatus kol kas privatizuoti nepavyko. Jie traukti tik privatizuojam objekt s ra . Kurorto vald ia d l privatizavimo sulaukusi protesto signal i staigos kolektyvo pertvarkos procesus Saulut je reagavo dar 2005aisiais. Meras R.Malinauskas tuomet buvo galiotas kreiptis valstyb s institucijas d l susidariusios pad ties Saulut je bei sanatorijos pastat privatizavimo stabdymo. 2006- j pavasar Savivaldyb s taryba pri m sprendim sutikim perimti ios sanatorijos dalininko teises Vyriausybei pri mus nutarim Saulut perduoti Druskinink savivaldyb s nuosavyb n. Ministras u sanatorij Savivaldybei Kurorto vent s metu vykusioje tarptautin je konferencijoje Turizmo pl tra Druskinink kurorte dalyvav s sveikatos apsaugos ministras R.Tur inskas pertraukos metu su meru R.Malinausku sp jo aplankyti ir Saulut s sanatorij . i gydymo staig ma iau pirm kart savo gyvenime. Apie j esu daug gird j s ir manau kad tokios sanatorijos Lietuvoje turi i likti - Druskoniui teig R.Tur inskas. Mano nuomone tie pastatai kurie iandien yra atiduoti VTF reikalingi pa iai sanatorijai. Daviau pavedim i siai kinti kokius ingsnius dabar reik t prad ti kad i VTF b t galima sugr inti tuos pastatus visus tris Alytaus apskrities vir ininko administracijai. Pagrindiniai dabarties u daviniai aptarus su Druskinink meru R.Malinausku lankantis ten jog pirmiausiai reikia gr inti pastatus apskrities pavaldumui. Antras ingsnis paruo ti Vyriausyb s nutarim dar pasitarsime kas j ruo sanatorij perduoti Druskinink savivaldybei kurorto ir visos Lietuvos vaik reabilitacijos reikm ms. Tokie m s planai - kalb jo sveikatos apsaugos ministras. Druskonio inf. Sukilo politin s aistros ini apie tai jog privatizuojam objekt s ra met saus trauktas dar vienas tre iasis Saulut s korpusas sanatorijos kolektyvas teigia su inoj s tik gegu s prad ioje. Savivaldyb s taryba i klausiusi Saulut s direktoriaus V. pucio pra ym pad ti gegu s 9 d. pos dyje pri m protokolin sprendim pavesti merui R.Malinauskui pakartotinai kreiptis valstyb s institucijas d l Saulut s privatizavimo stabdymo. Alytaus apskrities kuriai iuo metu priklauso Saulut vir ininkas Eugenijus Palavinskas Druskoniui teig kad apskritis taip pat suinteresuota i laikyti pastatus. Apskritis brandino sud ting achmatin jim atkovosim u statydami t.y. buvo sumaniusi Pasi l privatizuoti mokykl 220 lov turinti Saulut yra sergan i cerebriniu paraly iumi vaik reabilitacijos bei gydymo metodinis centras Lietuvoje. Sanatorijos steig ja Alytaus apskrities vir ininko administracija dar 2004 m. saus Valstyb s turto fondui pasi l perimti du Saulut s sanatorijos korpusus mokyklos pastatus. Presti in - Jaunuoliams ( auktiniams) prane ame kad 2008 m. bir elio 20 d. 9.00 val. Savivaldyb s administracijos (Vasario 16-osios g. 7) Ma ojoje pos d i sal je aukiamas Savivaldyb s karo prievolinink atrankos komisijos pos dis. Jaunuoliai gav aukimus privalo atvykti Komisijos pos d . B tina tur ti aukime nurodytus dokumentus. Telefonai pasiteirauti: 57232 51517. 2008 M. BIR ELIO M NES PRIVATIZUOJAMI OBJEKTAI Gimnazij paliko direktorius Ryto gimnazija v l liko be vadovo. Pernai iemos prad ioje j paliko ilgametis direktorius Jevgrafijus Samuchovas i j s vadovauti savivaldyb s vietimo skyriui. Po jo vos pusmet gimnazijos direktoriumi dirb s Gintautas Rudzis bir elio prad ioje pasipra atleid iamas i darbo. Ryto gimnazijos informatikos mokytojas Gintautas Rudzis laim j s skelbt konkurs ios mokymo staigos direktoriumi dirbo nuo pra jusi met gruod io 4-osios. Bir elio 3 d. Savivaldyb gavo jo pra ym nuo bir elio 11osios atleisti i u imam pareig . Savo sprendim G.Rudzis motyvavo eimynin mis aplinkyb mis. Gintautas Rudzis Aukciono dalyvio registracijos mokestis (500 Lt) ir pradinis na as ne ma esnis kaip 10 % privatizuojamojo objekto pradin s pardavimo kainos (be em s sklypo kainos) pervedami Savivaldyb s administracijos speciali j s skait Nr. LT56 0075 8000 6646 7359 AB banke Snoras. I samesn s informacijos apie ir kitus Savivaldyb s privatizavimo objektus galite su inoti m nesiniame Valstyb s turto fondo Informaciniame privatizavimo biuletenyje Druskinink savivaldyb s internatiniame puslapyje www.druskininkai.lt arba Savivaldyb s administracijos (Vasario 16-osios g. 7 Druskininkai) 209 kabinete tel.: (8 313) 53 524 52 676. Savivaldyb s tarybos pos dyje bir elio 10 d. G.Rudzio pra ymas buvo patenkintas atleidimo i darbo dien kartu su priklausan iu darbo u mokes iu i mokant jam kompensacij u nepanaudotas atostogas. Per G.Rudzio vadovavimo Ryto gimnazijai pusmet sklido kalbos apie direktoriaus nesutarimus su jo vadovaujamos mokymo staigos darbuotojais. Informuoti altiniai Savivaldyb je patvirtino kad toki fakt i ties b ta ta iau tai nebuvo direktoriaus i jimo i darbo prie astis. G.Rudzis es apsisprend pakeisti gyvenim i esm s ir pasuko versl . Ryto gimnazijos direktoriaus pareigas bus skelbiamas atviras konkursas. Kol paai k s jo laim tojas mokymo staigos vadovo pareigas pavesta laikinai atlikti gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui Marijonai Kri i naitei mokant jai 20 proc. tarnybinio atlyginimo priemok . Druskonio inf. 2008 m. bir elio 13 - 19 d. Nr. 24 (956) Nepais teismo sprendimo eismo sprendimai tam ir yra kad juos vykdytume kitaip bus blogai. Tuo savo kailiu sitikino druskininkietis Mindaugas Jan iulis atrodo tik trumpam susitik s su draugu ir u sidirb s nema baud . T Ligonin s palatos atviros turistams k ligonin s eksperimentas - retori kai buvo u baigtas straipsnis Lietuvos ryte. jau Druskininkuose! Gardino g. 15 tel. (8-373) 52991 GIVILTA 3 Nauja nukainuota buities technika atidarymo proga 2008 06 01 07 01 U draud bendrauti Baland io 9 d. Druskinink apylink s teismas vadovaudamasis organizuoto nusikalstamumo u kardymo statymu 24 met Mindaug Jan iul pareigojo nebendrauti ir nepalaikyti jokio ry io su Arnoldu Valan iumi Audriumi Stravinsku Marijumi Jocu Vaidu Kuzmicku Egle Stravinskaite Vaidotu Kundrotu Gediminu Survila Ar nu Gedvilu Eduardu Butoku Vidu Petrausku ir Karina Jocaite. Taip pat bendrov je Mirandus montuotoju dirban iam M.Jan iuliui buvo nurodyta nekeisti nuolatin s gyvenamosios vietos ir nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto b ti namuose. Teismas u draud jaunikai iui lankytis kurorto baruose kavin se bei kitose pasilinksminimo vietose. M.Jan iulis pasira kad teismo nutart supranta ir ketina vykdyti. i savait Lietuv prajuokino inia apie Druskinink ligonin s eksperimentin bizn palatose teikiamas vie bu io paslaugas. Paai k jo jog ioje kurorto gydymo staigoje vienviet palat parai galima i sinuomoti u 35 litus o dviviet u 25 litus. Neatsigina urnalist d mesio Nesijau ia konkurencingi Ligonin s direktorius R. Urb ys urnalistams teig kad vie bu io paslaugos jau seniai buvo ra ytos jo staigos veiklos sritis. Prie dvejus metus baigtame renovuoti ligonin s reabilitacijos skyriuje kuriame yra priimami pacientai yra 43 lovos. Paprastai jos u pildomos pacientais gavusiais i ligoni kas kelialap . Ta iau yra atvykstan i ir u savo pinigus daugiausia tai u sienie iai. Lovos yra nuomojamos tiems kuri kelialapis apmoka tik gydym bet ne nakvyn ar maitinim . Bet apgyvendinti priimami ir ne ligonin s pacientai tiesa toki yra ypa nedaug vienetiniai atvejai. Reabilitacijos skyriuje paprastai tre dalis ar ketvirtadalis lov b na laisv tad bandome jas u imti tokiais pacientais kurie patys susimok t . Esame suinteresuoti kad j b t kuo daugiau. Bet jokiais b dais didesni kain negalime pra yti nes nesijau iame konkurencingi tikino R.Urb ys. Korpusas kuriame galima apsigyventi kaip vie butyje ilgai stov jo apleistas bet prie kelerius metus buvo nuspr sta j renovuoti. Kalb josi kelias minutes Ta iau jau po poros savai i baland io 20- j policijos pareig nai v l vakar atvyk patikrinti kaip M.Jan iulis laikosi teismo pareigojim prie jo namo i kiemo pus s pamat bendraujan ius vaikinus. Vienas i j buvo M.Jan iulis o kitas i u draust j s ra o 18-metis A.Gedvilas. Pasteb j s policininkus M.Jan iulis nub go savo but ta iau buvo jau per v lu: pareig nai u fiksavo pa eidim . Kur jau d sis M.Jan iulis prisipa ino kaltas. Jis papasakojo kad t vakar pas j namus at jo draugas Ar nas Gedvilas su kuriuo teismas u draud s bendrauti. A.Gedvilas atne 30 lit skol vaikinai nektel jo kelias minutes o pamat policininkus tuoj pat i siskirst . Ta iau u teko ir tiek kad M.Jan iulis v l atsidurt teisme. Gegu s 8 d. baud iamuoju sakymu teismas skyr jam 1300 lit baud . Tikimasi jog ji neleis vaikinui u mir ti jog statymas ne juokas. Druskonio inf. Nuo kovo m nesio Druskinink ligonin s direktoriumi dirban iam Remigijui Urb iui pastaruoju metu itin kar tos dienos. staigos vadovas rodomas per inias televizijoje cituojamas laikra iuose bei interneto informaciniuose portaluose. Prie kelias savaites ligonin s direktorius R.Urb ys alies iniasklaidai rodin jo kad palatose priimin ti turistus visai civilizuota praktika. Kainos buvo paskelbtos staigos bei mano iniciatyva. Kainos nuo seno yra patvirtintos ligonin s steig j tik anks iau neskelb me. Dabar paband me ir sulauk me iokio tokio susidom jimo. Mes suinteresuoti kad lovos ligonin je neb t tu ios o ka kaip panaudotos. staigai tik i privalomojo sveikatos draudimo fondo l verstis yra sunku - portalo alfa.lt urnalistui teig R.Urb ys. alies gydymo staigose kuriamas naujas verslas. Vietoj gydymo turizmo paslaugos. Pigiausia nakvyn Druskininkuose pu yne miesto pakra tyje kur sik r s ligonin s reabilitacijos skyrius. Tai paskelb Druskinink ligonin s direktorius R.Urb ys steb josi ir Lietuvos rytas juokais pasi l s kurorto medik verslumo patirt perimti negand kamuojamoms alies ligonin ms. Tik reikia palaukti kuo baigsis Druskinin- Pasijuto ligoniu Alfa.lt korespondentas su drauge neseniai apsigyven s m s ligonin je vien nakt ia teigia pasijut s ne turistu o ligoniu. Pakloti daugiau nei 200 lit u nakvyn vandens pramog vie butyje nesinor jo. Tuo labiau kad gra aus pavasario penktadienio vakare laisv viet iame vie butyje nebebuvo. Tad nusprend me i bandyti nakvyn ligonin je. Bent bus k namuose papasakoti! dr sinome save. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepusi moteris pasitikslino ar mes tikrai norime nakvoti ir nesinaudoti ligonin s Sporto aik teli alia Druskinink savivaldyb s mokykl rengimo ir renovacijos technini dokument (galimybi studijos) parengimas Druskinink savivaldyb s administracija vykdo Europos ekonomin s erdv s ir Norvegijos finansini mechanizm i dalies finansuojam paprojekt Sporto aik teli alia Druskinink savivaldyb s mokykl rengimo ir renovacijos technini dokument (galimybi studijos) parengimas. Artimiausiu metu bus pasira yta sutartis ir iki i met liepos 25 dienos planuojama parengti galimybi studij sporto aik teli alia Druskinink savivaldyb s mokykl (Atgimimo Senamies io vidurini mokykl ir Ryto gimnazijos) rengimui ir renovacijai pagal kuri bus nustatytos tinkamiausios vietos krep inio aik tel ms futbolo tinklinio teniso aik t ms b gimo takams aidim tinklinio aik tel ms uoliaduob ms futbolo stadionui ir pana iai. Tolesnis etapas pagrindinio projekto gyvendinimas susij s su Atgimimo Senamies io vidurini mokykl ir Ryto gimnazijos sporto aik teli rengimu ir renovacija. paslaugomis tada papra paskambinti po 10 minu i ji pasitikrinsianti ar yra varios patalyn s. Patalyn s atsirado bet dviese mums pasi l gyventi ne dviviet je o keturviet je palatoje. Kai atvyksite i syk kilkite ketvirt auk t nurod gydytoja. Sienos tvarkingai nuda ytos durys su tvarkingomis lentel mis bet ore tvyrojo tikras ligonin s kvapas. Puiku kambaryje tikrai bus varu nebus ir joki gyvi juokavome tu iuose koridoriuose ie kodami lifto. Palatoje prie vienos sienos stov jo keturios lovos ant ratuk . Vir dviej lov kab jo plastikin s trikamp s kilpos padedan ios gulin iam ligoniui atsikelti. Dar kambaryje stalas su nedideliu televizoriumi kelios k d s bei pora spint . Gretimos durys ved atskir du bei tualet . Jausmas lyg at jus lankyti sergan io giminai io. Tr ko tik pa i ligoni . Tikrai nebuvo pana u atsipalaiduoti skatinant ligonin s kambar . Leiskit a jums leisiu gryno oro pasi l gydytoja ir u lipusi ant palang s prav r vir utinius langus. Kiek paabejoj nusprend me kad nak iai ia ir pasiliksime. Ta iau tik vienai pareikalavo draug . Susimok ti jome pri mimo skyri formalumai u truko apie 10 minu i . Po to gavome du raktus: vien nuo palatos kit nuo specialaus jimo per r s mat pagrindinis jimas vakarop u rakinamas. Gydytoja parod kaip eiti pro r sio duris ir kaip r sio koridoriais patekti prie lifto. Po vakarien s ir pasivaik iojimo Nemuno pakrant mis gr vie but neradome kaip palatoje jungti viesos tad nety ia paspaud me bud tojos kvietimo mygtuk . Ji ir parod kad vies jungti reikia vir lov . Rytas pasitiko su pauk i giesm mis u lango pu aromat u go ian iu dezinfekavimo med iag kvapu bei ligonin s garsais u dur . Apie 10 val. duris pasibeldusi gydytoja pasitikslino kada i vyksime. I 25 litus nak iai kainuojan ios nakvyn s daug nesitik jome tiek ir tegavome. Ligonin yra ligonin ji neskirta pails ti ar atsipalaiduoti. Tam n ra pritaikytos nei palatos nei lovos nei aptarnaujantis personalas. Nors kart likome patenkinti egzotikos poj iu su av jo ir kaina bet kit kart atvyk pasiils ti turb t apsistosime kitur - kelioni sp d iais dalijosi alfa.lt urnalistas. Druskonio inf. didel s nuolaidos! VAGYST S Bir elio 6 d. apie 23.20 val. prie Veisiej g. 45 namo i dau yti autobus stotel s paviljono du stiklai. Bir elio 9 d. P.K. prane kad Ateities g. rado sugadint buto dur spyn o bute i m tytus i verstus daiktus. Bir elio 10 d. gautas Paslaug kio direktor s parei kimas jog Veisiej g.17 i lau tos paslaug kio gara o durys ir pavogti vair s rankiai. ala 3126 59 Lt. Mirtis ganykloje Artimieji pasiged Mici n kaimo gyventojo Edmundo Bu ionio jo k n aptiko ganykloje. Vyri kis mir nu j s perkelti gyvuli . Penktadien bir elio 6 j nuvyk s Mici n kaim Leipalingio seni nijoje giminaitis ia gyvenan io 66 met Edmundo Bu ionio trobos duris rado u rakintas. eimininko niekur nebuvo matyti. Giminaitis m klausin ti kaimo moni kur gal t b ti E.Bu ionis. ie atsak paskutin kart mat vyr kai is jo link piev kur gan si jo karv s. Ap i r j s ganykl giminaitis aptiko E.Bu ionio palaikus. Apie kraup radin jis prane policijos pareig nams. Po pirmin s palaik ap i ros sprend iama kad vyro k nas pievoje gal jo i gul ti net kelias paras. Pa inojusi j teigimu alkoholiu nepiktnaud iav s E.Bu ionis gyveno vienas tad i jusio ganykl ir negr usio vyro ilgai niekas nepasigedo. Smurto ymi ant velionio k no nepasteb ta tad tariama jog ganykloje ko gero vyko nelaimingas atsitikimas. Sp jama kad vyras arba susi eid pats arba j su alojo pievoje gan si gyvuliai. Tiksliau apie mirties prie ast gal s atsakyti palaikus i tyr teismo medicinos ekspertai. Druskonio inf. 4 2008 m. bir elio 13 - 19 d. Nr. 24 (956) Tik stovintis vanduo drumstas Prakti kas po i ris Danut ASIEN Atgimimo vid.mokyklos direktor Teatro festivalis prasideda Bir elio 7 d. daininink s Jurgos gyvo garso koncertu prasid jo 4-asis Druskinink teatro festivalis. Jau tradici kai teatrin festivalio ton pa vairina muzikiniai renginiai bei iemet nekomercin Europos bei Lietuvos kin pristatysianti programa. Festival organizuoja Oskaro Kor unovo / Vilniaus miesto teatras vie oji staiga Kult ros cechas ir Druskinink miesto savivaldyb . Nors Druskinink teatro festivalis per trejus gyvavimo metus tapo lankomiausiu kurorto kult riniu renginiu iemet organizatoriams teko susidurti su jo i likimo klausimu. Rekonstrukcijai u darius vienintel teatrui pritaikyt Nemuno sanatorijos sal festivalis liko be nam . Organizatori siek pristatyti geriausius Lietuvos bei u sienio teatr spektaklius i gelb jo bendradarbiavim pasi liusi Egl s sanatorija. Organizatoriai d iaugiasi gal dami i saugoti visiems teatro anrams atviro festivalio koncepcij ir tikisi jog i rovai pam gs laikin j jo buvein . Pagrindin je festivalio programoje iemet bus nema a okio spektakli kamerini teatro pastatym re is rini debiut ir inoma Lietuvos teatrinio sezono perliuk : did i j daugum teatrini apdovanojim nu lav Jono Vaitkaus Patriotai (Jaunimo teatras) nostalgi kai komi kas spektaklis Viskas apie vyrus (Klaip dos dramos teatras) sapno hipnoz gramzdinantis U daras vakaras (Oskaro Kor unovo / Vilniaus miesto teatras). Baigiamuoju festivalio akcentu taps Lietuvos ir Gruzijos meninink kurto spektaklio pagal ekspyro Hamlet premjera. Spektakliu i ry kinamas egzistencinis klausimas B ti ar neb ti kuris pasak re isieriaus Beso Kuprei vili iandien itin aktualus vyresniosios kartos atstovams. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atliks Klaip dos teatro legendinis aktorius Vytautas Pauk t jam talkins Lietuvos l lininkai ir specialiai Pir t teatro technikos apmokyti studentai. Vakarais festivalis persikels muzikin klub restoran Kolonada kur vyks alternatyvios muzikos dainuojamosios poezijos netradicinio pob d io renginiai. ia pasirodys Alina Orlova grup s FusedMarc (Lietuva) Blueszcz Blues Band (Lenkija) Blackmailers (Rusija) ir daugelis kit atlik j . Pernai su Lietuvos kino klasikos edevrais supa indinusi Lietuvos kino sanatorija iemet neria nekomercinio Europos bei Lietuvos kino vandenis. Vie butyje Europa Royale laukia ir netik ti susitikimai su kino ekrano vaig d mis. Oficialus festivalio atidarymas vyks liepos 5 d. organizatoriai pakvies spar iai populiar jan io Donato Montvydo ir LRT grup s koncert kuriame taip pat dainuos Rosita ivilyt Jurgis Br zga August . Festivalis t sis iki rugs jo m nesio vidurio. Daugiau informacijos: www.dtf.lt Druskinink teatro festivalio informacija vair s dabarties ES vietimo projektai sudaro galimyb mums vietimie iams palyginti Europos ali ugdymo procesus giliau pa velgti vairias kasdienines j mokykl situacijas pabandyti adaptuoti svetimos patirties dalel kuri priimtina m s mokyklai tiek kiek pagal savosios kult ros ir ugdymo tradicijas dera ir tinka. domu pamatyti kaip gyvena ir dirba kolegos sve iose alyse pasimokyti i j pasidalinti sav ja patirtimi. Kaita jud jimas pa vairina mokyklos n dien ir atne a gaivesni v j visada atrandi svarbios ir vertingos med iagos veiklai. D. asien (kair je) Danijoje Nepamir ta n vieno Ka kada dar 1994-aisiais tur jau unikali galimyb (v lgi per projektus) i vykti sta uotei iaur s alis (Danij Suomij vedij Norvegij ) ir susipa inti su ypatingu Danijoje mokykl tipuliaudies mokyklomis (folkeskole). Tai valstyb s visi kai i laikomos staigos skirtos mogaus pilie io lavinimui. Danai pirmieji Europoje atkreip d mes tai kad mogui b tinas bendravimas mokymasis i kit patirties taip stiprinant save. O j saugojan i ir bendruomeni kum skatinan i mint -m s pernelyg ma ai kad gal tume prarasti nors vien mog -tu mums reikalingas-prisiminiau kai nuvykau Kopenhag v l 2008-aisiais pasidom ti kaip danai mokyklose tvarkosi kaip sprend ia vairias su ugdymu susijusias problemas kaip traukia t vus mokyklos gyvenim . Raudona linija j ugdymo programose - teigiamas ir pragmati kas bendruomen s po i ris unikali kiekvieno vaiko situacij (jie sako j pernelyg ma ai kad pamir t bent vien ). jant ne tik naujai gaut med iag bet ir savos alies vietimo sistemos realijas atsakyti gausyb klausim apie savo al inant kad tu dabar esi ne iaip asmuo o alies atstovas apibendrinti turim informacij ir kartu su grupe kurti galutin ataskait o paskui turint kelias valandas nusigauti i ne inomos vietos iki oro uosto ir v l darbus. Belieka dar para yti ataskait lietuvi kai atsiskaityti su Fondu ir nepamir ti jog ne tik tau vienam gautoji informacija skirta. kie klasi vidurkiai kurie nieko neduoda pirm nai nei skiriami nes ugdymo rezultatai yra labai individualus reikalas (ma daug kaip pas mus informacija apie sveikat ) ir pats mokinys u juos atsakingas o mokytojas tik moko j vadovaudamasis standartais. T vai jei turi tinkam i silavinim gali vaik mokyti namuose patys (mums sak kad Danijos vietimo ministr taip pat t v mokyta namuose). Mokytojai nevar omi Dan pagrindin je mokykloje su viena klase dirba tik po 2-3 mokytojus kurie d sto visus dalykus. Jie tai vadina mokytoj komanda ir leid ia mokytojams vadovaujantis standartais sudaryti ugdymo plan bei tvarkara t tai klasei. Vienas mokytojas d sto 2 pagrindinius ir 2 papildomus dalykus jo niekas nevar o ir netrukdo - nei komisijos nei vaik iojan ios instrukcijos bijan ios ne toje vietoje para ytos raid s. Mokytojas laisvas veikti tik met gale jo ugdytiniams bus pateiktas adaptuotas testas gerai atsak s klausim mokinys gaus dar sunkesn blogai - lengvesn . Probleminio elgesio mokiniams organizuojama eimos klas kurioje jis pats kart per m nes mokosi su savo t vais su jais dirba parengti mokytojai (b tinai vyras ir moteris imituojant eimos model ). Jei to negana mokinys izoliuojamas 2 savait ms nuo draug ir mokosi atskiroje vietoje papildomai su juo dirba psichologas po to jei nepadeda - tiriama jo sveikata. Da niausiai eimos klases lanko vaikai i problemini eim kuriose vaikas gauna neigiamo elgesio model ir ne ino koks elgesys yra geras tod l peraukl jimui reikia daugiau laiko. Moko individualiai Kopenhag susirinko visi 15 vietimie i - daugiausia i vairi ES (ir ne tik) ali ministerij bei jai pavald i strukt rini padalini . Atrodo kad Danijoje visiems labai domios vietimo problemos - apie jas diskutuojama spaudoje kalbama visur: tik sp jus m s nema ai grupei apsilankyti vienoje Kopenhagos mokykl jau kit dien to regiono laikra tis smulkiai apra kas atvyko kokiu tikslu kod l lank si b tent ioje mokykloje. Danai sitikin kad nuo t v po i rio mokykl ir dom jimosi vaiko ugdymu did ia dalimi priklauso jo mokymosi rezultatai. D mesio i t v pus s nebuvimas sukelia vaikams psichologini problem jie jau iasi nereikalingi. Bent jau t vo klausimas kaip sek si iandien pamalonina vaik ir jis jau iasi atsakingas eimai. Netgi sant r s anglai nusisteb jo kad danai mokytojai kiekvienam vaikui sudaro individual ugdymo plan ir dukart per metus mokinys su t vais ateina eimos susirinkimus aptarti kokiame standart pasiekim lygmenyje jis iandien yra ir k reikia daryti toliau... Kalbama atskirai tik su eima ir nelyginami jo- Baig privalom pagrindin mokykl tik 56 proc. dan vaik t sia mokym pagal vidurinio ugdymo program . Savitai sutvarkytas profesinis informavimas mokyklose: kiekvienoje mokykloje yra pedagogas atsakingas tik u profesin ugdym nuo pat pirmosios klas s o jau nuo 7os klas s vaikas atlieka pa intin praktik taip susipa indamas su konkre iu darbu tod l profesijos pasirinkimas vyksta ne urmu bet sistemingai ir 34 proc. renkasi darbininki kas profesijas. 10-15 proc. abiturient laiko valstybinius egzaminus ir tampa universitet studentais. Prakti kieji danai tik neseniai atkreip d mes mokykl renovacijos b tinyb iaip jau j mokyklos nei vaizd ios ir i i or s da nai neprimena mokyklos ta iau patalpos erdvios ir patogios: prie kiekvienos klas s yra papildomas poilsio kambarys klasei koridoriuose i d lioti naujausi kompiuteriai - darbui klas se palengvinti. Pirm kart ma iau bibliotekas atskirai mokytojams atskirai mokiniams. Nors mokyklose mokini skai ius nedidelis (400-600 mokini ) klas se po 28 mokinius. 30 proc. mokini eina priva ias mokyklas kuriose reikalavimai mokytojams emesni nei valstybin se mokyklose. Griauti lengviau Svarbus vaidmuo dan mokykloje yra skiriamas t vams taip stengiantis i laikyti vaikus mokykloje iki 16 met bei traukti didel b r (apie 10 proc.) imigrant vaik t v mokyklos gyvenim taip grei iau pripranta ir j at alos prie naujos tvarkos ir aplinkos. T vai turi atskir telefono linij ir gali skambinti atsakingam mogui d l vairi mokyklos problem inodami kad jos bus sprend iamos nedelsiant. Grup s vadovas Samfundo mokyklos direktorius K.Andersenas improvizuotoje ekskursijoje po Kopenhag juokavo kad Danija i buvusios savo did iul s teritorijos pasiliko pa i gra iausi dalel primenan i ird . Tod l ir visas savo vietimo problemas danai sprend ia ramiai ir atvira irdimi pirmiausia jas aptar su mokytojais suderin su t vais pasidom j kaip tai daroma kitose alyse bei pateik mokslines prognozes kurti visada sunkiau nei griauti. O i kit ali patirties galima pasiimti labai daug ger pavyzd i nes tik stovintis vanduo drumstas teigia liaudies patarl . Va iuoti vienam is savait s trukm s seminaras organizuojamas per ES remiam vietimo main paramos fondo Mokymosi vis gyvenim program kur nelabai noriai va iuojame mes mokykl direktoriai nes reikia savaitei pamir ti lietuvi kalb pa iam vienam nuva iuoti viet turint tik schem -rodykl bendrauti su mano atveju 14 nepa stam moni i 11os ali dalyvauti diskusijose panaudo- 2008 m. bir elio 13 - 19 d. Nr. 24 (956) Ma yliui suteik vilt gird ti Ar nas ZURLYS 5 rinkti 36 t kst.Lt. Baimindamiesi d l operacijos pasekmi vaiko artimieji namus Vieci nuose i sikviet Ratny ios klebon A.Kibirk t kuris Matuk pakrik tijo. I Var uvos i kviestas chirurgas Mat pustre ios valandos operavo Kaune gegu s 21- j . Vis d iaugsmui i gr us kaukol de in je galvos pus je d tas implantas (ma a d ut ) garso signalus pri m ir juos ma ylis sureagavo. Kairi ja ausyte jis jau nieko negird s ta iau de ini ja Matas gird s savaip ne taip kaip sveikieji galb t nesuvoks taip kaip mes k girdi. I kart po operacijos mamai su s numi Kauno klinikose teko i b ti dvi savaites kol vaiko k nas apsiprato su svetimk niu implantu. Kaip b na tokiais atvejais pooperaciniu periodu Matuk kamavo ir auk ta temperat ra ir gerkl s u degimai. Vieneri metuk vieci ni kiui Matui imoni iui patyrusiam meningito komplikacij prarast klaus Druskinink geradariai suteik vilt gird ti. Liep trinti dantis B dos d l s naus sveikatos prasid jo metin sausio 17 d. tai patvirtino ir jo kraujo tyrimas - pasakoja Mato mama 24-eri met Simona imoni tien . eimos gydytoja Natalija Avdiunina mus nuramino jog u degiminiai procesai kuriuos rodo kraujo tyrimai b na dygstant dantims. Vasario 7 d. atlikt pakartotini kraujo tyrim rezultatai v l buvo blogi nors ir iek tiek pager jo. Gydytoja tvirtino savo u degimai kyla kai dygsta dantys. Kovo 30- j sekmadien kai Matui pakilo temperat ra daugiau nei 38 gydytoja liep jam duoti vaist mal inan i temperat r ir skausm . Temperat ra tai pakildavo tai nukrisdavo. Atvyko gydytoja. Ji i reng Mat ir liep d ti kompresus bei trinti dantis nes anot jos dygstant dantims nusilpo vaiko imunitetas ir jis pasigavo virus . Liep gerti vaistus nuo temperat ros. I sigandau kai antradien Matas visai nusilpo neramiai miegojo v m nenulaik galvos nevalg . V l skambinau gydytojai d l kraujo tyrimo. Ji pasak jog u teks lapimo tyrimo kuris parod didesn nei turi b ti acetono kiek . I ra vaist nuo skrand io. Temperat ra nekrito. Vaikas nusilpo tiek jog pasidar tarsi gyva m sa: nevalg v m nenulaik nei galvos nei rank ir koj nereagavo aplink . Tre iadien kai jau buvo pana u kad vaikas mir ta gydytoja i ra siuntim ligonin kur patikrino vaiko dantis padar tyrimus ir echoskopij pastat la elin . Gydytojas A.Grigorovi tar meningit arba arnyno susiaur jim tod l buvom skubiai greitosios pagalbos automobiliu i ve ti Santari ki ligonin . Matuko seneliai Roma ir Gintaras vaik tin jo po Druskinink staigas tol kol surinko an ko operacijai reikaling pinig sum Prarado klaus Jei s nus b t numir s b iau net ne inojus nuo ko graudinasi S. imoni tien . Tris dienas su Matu ji praleido reanimacijos skyriuje nes vaiko b kl buvo kritin . Prie lig jau band s vaik ioti gyvybingas vaikas tegul jo paslikas. Padarius stuburo funkcij buvo nustatyta galutin diagnoz bakterinis meningitas. I reanimacijos perkeltas skyri Matas jau buvo gydomas nuo ai kios ligos. I Santari ki ligonin s namus Matas su mama sugr o baland io 10- j per savo gimtadien . Prad jusi dom tis meningitu internete Simona su inojo jog i liga da nai sukelia komplikacijas. Viena i j gali b ti klausos praradimas. Taip ir atsitiko. Jau namuose Vieci nuose Jaunyst s gatv je nami kiai sitikino jog Matas nereaguoja garsus. Visa tai Simona paskambinusi Santari ki ligonin papasakojo gydytojai doc.V.Domarkienei. Gydytoja patar nedelsiant atvykti. Diagnoz : bakterinis meningitas pa eid Mato klausos nervus tod l jis apkurto. Kadangi nei i ra yti vaistai nei klausos aparatas nepad jo gydytoja patar Kauno klinikose skubiai daryti galvos ope- racij dedant klausos atstatymo implant . I eitis implantas Kauno medicinos universiteto gydytojai patvirtino jog vienintelis klausos atstatymo Matui b das yra implantas d tas galv . Kadangi t vai ir seneliai pasiry o operacijai vaikas operuoti buvo ra ytas be eil s i imties tvarka nors tokiais atvejais tenka laukti. Vienintel problema Mato artimiesiems buvo skubiai surinkti pinigus veicari kam implantui kurio kaina 78 t kst.Lt. Didesn dal ios sumos padengia ligoni kasos o 36 t kst. Lt reik jo surinkti patiems. inoma nei vie butyje Pu ynas vir ja dirbanti Simona imoni tien nei jos vyras Mindaugas u darbiaujantis Danijoje nei senel Roma imoni tien Druskinink Maximos XX pardav ja nei senelis Gintaras Jakubauskas Druskinink Rasos darbuotojas nei kiti artimieji tokios sumos netur jo. Beliko pasikliauti geradariais. staigas ir organizacijas m si pamin tieji seneliai dalindami informacinius lapelius apie an ko nelaim su nurodytu s skaitos numeriu kuri gal t b ti pervesti pinigai. 25-eri met Mato t tis Mindaugas susisiek su Airijoje besidarbuojan iais draugais kurie paskolino 12 t kst. Lt. atidaryt s skait skirt Mato operacijai nepa stami ir pa stami mon s pervedin davo pinigus nuo 5 Lt iki gerokai daugiau. Seneli eityn s per kurorto staigas pasibaig vis Mato artim j d kingumu Druskinink savivaldybei kuri mero R.Malinausko d ka operacijai skyr 6 t kst. Lt vietinio biud eto l . Toki pa i sum skyr ir Lazdij savivaldyb . Kiti paaukojo nuo t kstan io iki dviej t kstan i . Mato t vai seneliai ir visi artimieji d kingi r m jams: UAB Sidabrin kam ja Druskinink Rotary klubui Druskinink gydyklai Vandens parkui UAB Draugyst s sanatorija UAB Alkesta bei Rasai ir Rimantui Mork nams bendrijai Pagava UAB Hesona bei Birutei ir Viliumui Malinauskams UAB LCP V Profesij spektras UAB Inkliuzija Kauno UAB Lytarga UAB Piet Megrame Zitai ir Laimiui Pe iukevi iams Irenos gro io centro savininkei Irenai Kaklienei Onutei ir Anatolijui Drazdauskams Angelei Plutulevi ienei vie bu io Pu ynas darbuotojams Maximos XX direktorei Birutei Kauzonienei bei darbuotojams draugams ir artimiesiems bei visiems kitiems kurie prisid jo kad vykt Mato operacija. J s d ka ma ylio t vai ir artimieji sitikino jog pa iais sunkiausiais gyvenimo atvejais manoma sulaukti pagalbos kuri suteikia vilties. Apsuptas d mesio D l klausos atstatymo ma ylio laukia ilgas mokymasis padedant spec. pedagogams kaip ir ilgai u truksiantis gydymasis nuo meningito kuris taip paprastai neatsitraukia. Daugma po m nesio vaikas v l tur s va iuoti Kauno klinikas kur implanto mechanizmas priimantis garsus bus pajungtas. Kol kas pooperaciniu laikotarpiu Matas dar nieko negirdi ta iau akut mis jautriai fiksuoja k mato. Meningito komplikacijos i derino ir vaiko judesius kurie tapo nekordinuoti pa eid raumenis. Prie lig jis beveik nesirgo ne tik vaik iot steng si bet ir nek t vilpaut prisimena seneliai iuo metu jau nebevaik iojant an k . Matuko kuris tur s invalidum laukia nuolatinis sanatorinis reabilitacinis gydymasis. Visus r pes ius nust miau al kad gal iau s naus sveikata r pintis - sako mama. Ir Mato t tis kone kasdien skambina i u sienio teiraudamasis kaip jau iasi s nus po operacijos. 5-eri met sesut Kamil irgi stengiasi broliukui b ti kuo atidesn . Visuomet alia mylimo an ko yra r pestingi seneliai. Be abejo jiems visiems r pi kuo grei iau atiduoti skolas d l operacijos. Ilga operacija Nors reikiama suma iki operacijos dienos nebuvo surinkta Kauno klinik universitetin s ligonin s gydytojai implant nupirko patik dami Mato artim j pasiry imu vairiais b dais su- D kingi geradariams Kadangi laiko iki Matui paskirtos operacijos buvo itin ma ai tik pusantros savait s labdaringo ygio per Druskinink Su inok ir pritaikyk Diana NALIVAIKAIT Jaunimas si lo id jas Diana NALIVAIKAIT Druskinink JUC-o jaunimo veiklos ir projekt koordinator Bir elio 4-5 d. Druskininkuose vie jo Vilkavi kio jaunimo organizacij lyderiai. 2007 m. pasira yta bendradarbiavimo sutartis kurioje numatyti bendri Vilkavi kio Alytaus Marijampol s jaunimo mokymai bei susitikimai. Sve i vie nag prasid jo Druskinink kempinge kur jaunimas praleido jauk susipa inimo vakar - aid bendradarbiavim ir komandin darb stiprinan ius aidimus gamino vakarien ant lau o grojo gitaromis. Kit dien sve iai atvyko Druskinink jaunimo u imtumo centr kur susipa ino su ia veikian i jaunimo organizacij ir neformali grupi nariais bei j gyvendintais projektais. Druskinink jaunimas pristatydamas savo veikl buvo originalus ir k rybingas. Pasakodamas apie asociacijos Jaunimo kino klubas veikl Ugnius Mickevi ius maik iai komentavo pa i sukurtus filmukus ir laidas. Jam talkino Mantas ir Justas fotoaparatu am in linksmus pristatym epizodus. Druskinink miesto mokini tarybos nariai Simona Sandra Rimant Goda Karolis pristat savo veiklos S k- m s formul o Ma vyd v g dait neformalios grup s Mazgiai lyder d iaug si neseniai i leistais projekto Jaunimo dienora tis atvirukais. Gegu s 23-25 d. Druskinink ir Alytaus jaunimo aktyviausi organizacij ir neformali grupi atstovai buvo mokomi paruo ti s kmingas jaunimo projekt parai kas kurios sulaukt finansavimo. Dalyviai paskirstyti atskiras grupeles dirbo savaranki kai ruo dami parai kas savo projekt id joms. Kaip domesnes galima i skirti labdaring jaunimo muzikos grupi koncert skirt mi k i saugojimui taip pat Siaubo nakt kurios metu vykt siaubo film festivalis id j suburti abiej miest k rybing jaunim menin projekt Skirtingi atspalviai. Kadangi seminaras vyko kaimo turizmo sodyboje alia Dusios e ero dalyviai ne tik mok si i girdo daug verting parai k vertinimo eksperto praktini patarim bet ir turiningai praleido laisvalaik .

INFO HASH : fbf46b2f36181a7dd0fda4f6eb1680299e17ec5a

Download now

File Size: 2.3 mb