Download Herbaciausko_kuryba_ir_asmenybe.pdf

Contents : J. A. Herba iausko asmenyb ir k ryba... J. A. HERBA IAUSKO ASMENYB IR K RYBA XX A. PRAD IOS LITERAT ROLOGINIAME-KULT ROLOGINIAME KONTEKSTE Eugenija Vaitkevi i t Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas Muitin s g. 8 LT-3000 Kaunas Lietuva Straipsn skiriu VU Kauno humanitariniam fakultetui VADAS Juozapas Albinas Herba iauskas (J zef Albin Herbaczewski) inomas kaip kult ros veik jas ekscentri kas literatas ra s lietuvi bei lenk kalbomis. lietuvi kult r jis skiepijo europieti kojo modernizmo u uomazgas savaip atrado siurrealizm savo k riniuose sintetino skirtingas epochas ir kult ras. Pirmasis lietuvi literat roje aktualizavo ly i kult rin s ir visuomenin s savimon s problematik d l to ilg laik buvo laikomas antifeministu. Pakeit ontologines sampratas lietuvi kult rai k l naujus u davinius teik nauj individo suvokim mog traktavo kaip visavert pasaulio visumos element atsisak s priskyrim ir klasifikavim . J. A. Herba iausko prakti kai ne manoma priskirti kokiam nors konkre iam lietuvi ar netgi lenk s j d iui. Didelis id j po i ri spektras pradedant viduram i nat ralistine estetika baigiant kult r megapolio id ja per eng kokius nors konkre ius programinius r mus. Tuo galima paai kinti vairov ir gaus atsiliepim apie io autoriaus gyvenim ir k ryb . Pats J. A. Herba iauskas daug kart sak si buv s ir b si s nepriklausomas ra ytojas i tikimas savo asmenin ms id joms o ne politin ms ideologijoms ne kart u tai ir nukent jo: Tai tragedija mogaus kuris u tai kad tik Id jai tarnauja yra mogus nustoj s ir t vyn s ir garb s ir honoro ir visko k man Dievas teik si duoti.1 Pagaliau jo id jos bei teiginiai pernelyg a tr s l s ir drasti ki kad b t priimti po kokio nors konkretaus b relio ar rato v liava. J. A. Herba iauskas J. A. Herba iausko lai kas Krokuvos Jogailai i universiteto Filosofijos fakulteto dekanui (apie 1922 m.). 1 ISSN 0235716X. L i t u a n i s t i c a . 2003. Nr. 1(53) 75 Eugenija Vaitkevi i t veng pasirinkti koki nors stovykl ar u sianga uoti politi kai. Kai kurie autoriai kaip Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jaktas)2 Au ra Jurgutien 3 vadina j dekadentu. Nesu dekadentas ra pats J. A. Herba iauskas savo knygoje I nie w d nas na pokuszenie.... Analogikai Wac awas Berentas vertindamas visuomen s reakcij aptariamo laiko men ir jo atstovus Lenkijoje ironizuoja: Visos tos naujov s kaip dvasios puv siai tai odin fikcija! Visa tai nexiste pas kadangi mano suvokime nieko pana aus n ra! ... ...susitarus su laikra iais kabo karo v liava su u ra u: prie pozityvistus liberalus ant mogius bent jau prie dekadentus! O tada akimirk sivaizduokime... dekadentus. Kaip tad miela! tai kaip jie patys sau... ir t. t. Yra k ir kuo apdrabstyti. ... Argi tik aklas ar pabl d s esti sveikas visuomen s veiksnys 4 W. Berentas vykusiai pateikia t met situacij tiksliai vardydamas pana ias reakcijas kaip dar vien mit daugumos (pasirinktume termin mies ioni kos) atsak kitimus mene. Tokius mitus formuoja greitai prigyjan ios ta iau seklios populiari j s vok traktuot s. iais atvejais tam kas nepa inu stengiamasi duoti ai ki da nai kategori k etiket . Viena i prie as i kod l J. A. Herba iauskas laikomas tarsi menkesnio gan siauro profilio ra ytoju grei iausiai ta kad Lietuvos visuomen susipa inusi tik su dviem jo knygomis kurios tikrai nepakankamai reprezentuoja vis autoriaus k rybin palikim ir jo vert . Keista kad jis palaik s ry ius su Lietuva ir jos kult ra suvok s save ir kaip lietuvi kosios menin s visuomen s atstov tokia pa ia kryptimi orientav s savo literat rin ir visuomenin veikl vadinamas dekadentu. Pana ias vertinimo paklaidas ai kiname keleriopai: kult rin s brandos poky iais vairi generacij naujomis aktualijomis ir ypa paties autoriaus k rybin s s mon s ypatumais. BIOGRAFINI FAKT ANALIZ Juozapas Albinas Herba iauskas gim 1876 m. spalio 20 dien Lankeli kiuose (w Lankieliszkach) Suvalkijoje Kajetono ir Marijos Magdalenos Linkait s eimoje5. Vlado Sirutavi iaus teigimu pats raytojas savo t vo gimin kildino i Baltarusijos o Lietuvos moksl akademijos bibliotekos rankra i skyriuje saugomi i Gudijos Prien apylinkes atsik lusi Herba iausk tiksliau Horba iausk bajoryst s rodymo dokumentai (1822 m. lapkri io 14 dienos6). J. A. Herba iauskas tur jo brol Boleslov ensk (B. Scz sn -Laimut ) taip pat literat . (Viktorija Daujotyt -Pakerien Er k i vainiko pratarm je nurodo kad broL. Gudaitis Plat jantys akira iai Vilnius 1977 p. 114. A. Jurgutien Neoromantikai apie lietuvi sielos paveiksl Metai 1997 Nr. 7 p. 87. 4 W. Berent To cale wsp lczesnie Chimera Krak w 1908 t. 4 Nr. 1012. 5 S. Sierotwi ski Polski S wnik Biograficzny 1960 t. IX/I p. 432. 6 V. Sirutavi ius Apie blog lietuv Juozap Albin Herba iausk Lietuvi Atgimimo istorijos studijos 1996 t. 8 p. 273. 2 3 76 J. A. Herba iausko asmenyb ir k ryba... liai buvo trys.) Pasteb tina kad abiej broli pasaul i ra lietuvi -lenk kult ros at vilgiu smarkiai skyr si. J. A. Herba iauskas teig es s lietuvis (litvinas) o Lenkij laik savo antr ja lygiaverte t vyne. Tuo tarpu brolis Boleslovas pripa ino save kaip lenk . I prad i J. A. Herba iauskas mok si Marijampol s gimnazijoje i kurios buvo pa alintas d l politini prie as i . Skirtingi altiniai pastar j istorij pasakoja pana iai: kratos metu t v namuose buvo rastas lietuvi kas kalendorius atspausdintas lotyni ku riftu. D l to J. A. Herba iauskas kur laik buvo policijos prie i roje nor damas i jos i silaisvinti apleido gimtus kra tus ir po trumpo atokv pio Var uvoje atvyko Krokuv kurioje pragyveno vis ketvirt am iaus. V. Sirutavi ius u simena apie J. A. Herba iausko nuotaikas svetur: dar jaunuolis b damas Herba iauskas buvo priverstas mesti mokslus Marijampol s gimnazijoje ir d l caro vald ios persekiojim sprukti i Lietuvos. Ma daug ketvirt am iaus ra ytojas praleido emigracijoje daugiausia Krokuvoje. Kaip matyti i gana gausaus epistolinio Herba iausko palikimo j da nai aplankydavo mintys apie prie savo vali palikt t vyn tro kimas gr ti j 7. Apie J. A. Herba iausk buvo gan daug skirting nuomoni tiek jo gyventu metu tiek v liau. Pvz. Mykolo Bir i kos knygoje jam skirtas bendras skyrius su Justinu Tum nu demonstratyviai pavadinant abu ra ytojus vardais Justinas ir Albinas. M. Bir i kos nuomone J. A. Herba iauskas buvo pervertintas jis netur s teis s savo k rybos laikyti rimta veikla ir t. t.: ...prieingas yra Juozo Albino Garbuko-Herba iausko likimas: didesnis garsas negu jis buvo vertas negu yra tautai u sitarnav s ar patarnav s. A triai gabus voki kai tariant mi lingas suvalkinio lietuvio (ba ny ios tarno ) ir lenk s s nus m si kai puslenkis (antraip apvertus puslietuvis!) d l rastos pas j politin s lenki kos knygos (kiti altiniai nurodo lietuvi k kalendori E. V.) 1894 metais pa alintas i Marijampol s gimnazijos ir atsid r s Krokuvoje ia jis ne tiek mokslinosi kiek besitrindamas literat ir menink tarpe ypa iai j m giamose kavin se gyvas ir judrus smailalie uvis virto tuo k lenkai vadina8 genjusz bez teki9. Lietuvikoji enciklopedija taip pat suteikia atitinkam duomen : Juozapas Albinas Herba iauskas mok si Marijampol s gimnazijoje bet bene i 6 klas s pa alintas d l rasto pas t v lietuvi ko kalendoriaus u kur buvo pakaltintas (ar pats prisi m s kalt ) s nus. Nuo are to pab go Krokuv . Ten kiek mok si kent damas daug vargo savo draug ir kt. elpiamas. Beveik vis am i netur damas pastovi pragyvenimo altini d l l tr kumo negal jo sigyti sistemingo mokslo nei sutvarkyti asmeninio gyvenimo. Tai atsiliep ir jo literat riniam bei vie ajam darbe. 1904 m. II. 27. kartu su Adomu Varnu steig Krokuvoje lietuvi draugij Rut R t ir jai kur laik pirmininkavo. Greitai prad jo dalyvauti lenk ir lietuvi spaudoje (slapta odis Jaunutis Vienuolis) nor damas tas dvi tautas suartinti savitarpiu informavimu 10 (irykinta mano E. V.). 7 8 9 10 V. Sirutavi ius op. cit. p. 276. M. Bir ika Lietuvi tautos kelias nauj j gyvenim Los Angeles 1953 p. 199. Lenk. genijus be portfelio. Lietuvikoji enciklopedija 1939 t. 8 p. 1330. 77 Eugenija Vaitkevi i t Pateikti teiginiai bei biografijos komentarai formuoja daugialyp s prie taringos ir mai tingos asmenyb s vaizd . J. A. Herba iauskas 1896 m. (Greta Lemanait nurodo 1898 m.11) atvyk s Krokuv kur laik netur jo konkretaus u si mimo. Kelet met dirbo ra tininku Kriegerio ir Parzkowskio advokat kanceliarijoje kartais j paremdavo pa stami ir draugai. 19011906 m. grei iausiai kaip laisvas klausytojas studijavo Krokuvos universitete. Vert si sunkiai grieb si vairiausi u si mim . iais studij metais pradeda pirmuosius k rybinius bandymus12. Pirmuosius bandymus mini S. Sierotwi skis ta iau nekonkretizuoja tik iskiria J. A. Herba iausko pirm j knyg Odrodzenie Litwy wobec idei polskiej 1905 m. i leist Krokuvoje. Kartais jam pad davo Krokuvos Jogailai i universiteto profesorius Marianas Zdziechowskis. Pastarasis kildino save i Gediminai i dinastijos vadindamas save Lietuvos gyventoju. Kaip pateikia G. Lemanait J. A. Herba iausko ir prof. M. Zdziechowskio pa intis prasid jo gana domiomis aplinkyb mis prastomis J. A. Herba iauskui. Tai nutiko Slav klube 1900 m. kuriame vyko susitikimas Lietuvos problemoms aptarti. ...a papraiau od io ir siaubingai apibariau prelegent u tai kad remdamasis prof. A. Br cknerio autoritetu leido sau paskelbti nerimt nuomon apie mano emie ius kuriuos ino tik i gand ir kvail sivaizdavim . I sakiau ilgiausi kalb apie Lietuv ir lietuvius ir suk liau skandal . ... Kai baigiau pri jo prof. M. Zdziechowskis visas raud s (ar i susijaudinimo ar i pasipiktinimo ne inau) ir pakviet mane rytojaus dien papietauti13. i pa intis truko 38 metus ir trauk J. A. Herba iausk Slav klubo veikl ten lank si daugelis gabi Jogailai i universiteto student . Gali b ti kad i veikla paskatino J. A. Herba iausk 1904 m. kartu su Dail s akademijos studentu A. Varnu kurti lietuvi -lenk visuomenin mokslin draugij R ta14. ios draugijos tikslas adinti Krokuvoje gyvenan i sulenk jusi lietuvi tautin s mon skatinti j kult rin gyvenim bei menin s veiklos s sajas su Lietuva. 1904 m. vasario 27 d. buvo priimti statai ir oficialiai teisinta draugija. J. A. Herba iauskas pasira kaip valdybos pirmininkas A. Varnas kaip sekretorius. Pagrindinis draugijos tikslas statuose apib dintas taip: 1. Suvienijimas vis lietuvi ir etnografi kos Lietuvos myl toj kalbos ra liavos ir t vyni kos kult ros aukl jimui. 2. Bendras nuveiktinas tri sas mokslo ir lietuvi kos ra liavos ugdinimui taipogi sujungtas su draugi komis tautomis kult ri kas darbavimos. Draugijos veikloje buvo numatyta rengti literat ros vakarus skaityti referatus komplektuoti lietuvi k spaud bibliotekai. io ketinimo skatinamas J. A. Herba iauskas sukaup Pr sijoje spausdintos u draustos lietuvi kos spaudos komplekt 11 Litwa. Dzieje nar d kultura Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellonskiego 1998 p. 1112. 12 S. Sierotwi ski op. cit. p. 432. 13 Litwa. Dzieje nar d kultura... (G. Lemanait remiasi T. Boy- ele skio knyga O Krakowie Krak w 1968.) 14 Pagal: L. Gudaitis op. cit p. 74100. Lietuvikoji enciklopedija ... p. 1330. 78 J. A. Herba iausko asmenyb ir k ryba... ir daugel lietuvi k periodini leidini . R tos draugija atsisak politin s veiklos savo programoje pabr dama pad sianti tai lietuvijos daliai kuri: neveda politikos ir skais i dvasios element nenaikina partyvi koj kovoj bet stropiai darbuojasi kult ri kam Lietuvos pak limui nagrin dama jos slap i praeit ... Draugijos statuose akcentuota veikla ne vardan tauti k j egoizm bet vardan vienintel s id jos bendros visoms tautoms. Kaip ra o Leonas Gudaitis Lietuvos kult rin bendruomen ilg laik boikotavo R tos draugij nors buvo informuota apie jos k rim . Lenk laikra iai apie j prane labai sant riai. Apie tolesn jos veikl susirinkimus ir t. t. daugiausia ra leidinys Czas kurio redakcijos nariai ir universiteto aktyvas lankydavosi meninink kabarete aliasis Balion lis (Zielony Balonik) kurtame 1905 m. Did iausias ir svarbiausias draugijos darbas vykdytas jos veiklos apog juje buvo pirmojo lietuvi ko literat rinio almanacho Gabija sudarymas ir i leidimas 1907 m. Leidinys skirtas penktosioms vyskupo Antano Baranausko mirties metin ms. Did i j almanacho dal ma daug 42 puslapius sudar J. A. Herba iausko (pasira iusio slapyvard iu Jaunutis Vienuolis kuriuo da nai vadinosi ir v liau) taip pat Motiejaus Gustai io Kazio Puidos- egotos A. Dambrausko (A. Jak to) Sofijos Kymantait s J. Zubrickio-Tur ini kio Ksavero SakalauskoVanag lio ir kt. autori k riniai. Prakalb almanachui para Jonas Basanavi ius. Kaip vien i svarbesni J. A. Herba iausko gyvenimo vyki almanach Gabija dera aptarti isamiau15. Pradedamas jis anga-kreipimusi kurioje paai kinamos almanacho intencijos. Jaunos Lietuvos sunus ra jai ... aukuoja Lietuvos Dainiui ... VYSKUPUI ANTANUI BARANAUCKUI tyliai melsdami: I melsk galingas Dainiau nuog Vie paties idant Lietuvai Tevynei m s nuimt nuo galvos er k i vainik nuo rank ir koj gele inius rete ius nuo irdies piktvarl o maloningai suteikt jai Au ros vainik mildyb s Kankles ir Audros Sparnus kaipo tris enklus kuriais apgali tamsyb s vergij ... !16 (irykinta mano E. V. kalba netaisyta). Logi ka kad i od i autorius almanacho sudarytojas J. A. Herba iauskas. Lietuvyb apskritai prolietuvi ka pozicija ia ai kiai i d stytas pagrindinis akcentas. I ry k ja motyvai kuriuos v liau da nai aptinkame autoriaus k ryboje: er k i vainikas Au ra Kryv ir kt. Almanache pateikiami du J. A. Herba iausko k riniai Genijaus Meil ir Lietuvos Griuv si Gimnas (Dainiaus symphoni kas sapnas). Keliamos tik jimo ir ba ny ios vyro bei moters vaidmen problemos gvildenama menininko santykio su visuomene tema. Itin akcentuojama asmenin apoliti ka pozicija. J. A. Herba iauskas i auk tina Diev ta iau peikia ba ny i kaip tarpin grand suk lusi tam tikr nesusipratim tarp moni ir dangaus. Tokios i dalies laisvamani kos pozicijos i takos grei iausiai paai kintinos am iaus prad ios poky iais: d l mesianizmo takos susilpn jo ba 15 Pla iau r.: E. Vaitkevi i t Moterys J. A. Herba iausko k ryboje. Jaunu io Vienuolio paradoksas Literat ra ir menas Nr. 36(2864) 2001 09 07. 16 Almanachas Gabija Krokuva 1907 Maironio lietuvi literat ros muziejaus fondai. 79

INFO HASH : 48a5468e65fc1a78980af9cbee76789be72c4d9a

Download now

File Size: 165.3 kb