Download a_2009_Samogitia7_11_15.pdf

Contents : K ELIUON S 11 AMSTERDAMS Amsterdams N derlandu valstyb s suost n ( al is V riaus b rezidou Haguo) katra r iaur s Oland j s apskr tie. e g ven aple 750 t kstontiu muoni . N derland federac n valst Vakar nie Europuo. Piniginis v inets Eurs (EUR). Amsterdams ikorts aple 1275 metus. Nu XV om iaus N derland s pats d liausis r takingiausis miests. Daugiausi ons nok ntiej XVI om iou par a toun s de imtis metu v kusi kara ka 1585 met s Amsterdama uosta u iem ispan . Laikou einant Amsterdam is k r daug amatininku i sivyst ekuonuomika miests sost priej r auga. Miesta pavad n ms r k l s nu Amstel (Amstel) op s u tvankas (Amstelredamme). Pri tuos op s miests r is k r s. Daugiaus Amsterdams nuoms k p j ru uosts (Nukelta i 12 p.) Amsterdama miesta vaizd S AMOGITIA 2009 / 7 11 SAMOGITIA 2009 / 7 K ELIUON S AMASTERDAMA KANAL (Atkelta i 11 p.) (krovini ap varta par metus e r daugiau k p 20 milijuonu tuonu) tarptautinis uora uosts v ns i d dliausiu turistu traukuos c ntr . e veik r tarptautinis oro uosts metropuolitens. Miest r i v st ta ma inu pramuon (aviac j s laiv elektruonikas) chem j s naftuos apd rb ma puoligraf j s vaist pramuon . Nuo sen laik Amsterdams nuoms k p svarbus Euruopuo juvel r kas miests katros garsie deimantu apd rb ma pramon . SAMOGITIA 2009 / 7 12 S AMOGITIA 2009 / 7 K ELIUON S 13 AMASTERDAMA ARKITEKT RA Amsterdam veik do universitet daug plat nuomu turtingu unikali muzieju (i v sa an e aple 50). Kuo n s met s N derlandus aplonka aple v ns m l juons turistu. I muzieju pat s puopulereus r Naciuonalinis Maritimi Van Goga Rijksmuseum (Nukelta i 14 p.) S AMOGITIA 2009 / 7 13 SAMOGITIA 2009 / 7 K ELIUON S AMASTERDAMS R ANUO MUZIEJ GIELI TORGEL (Atkelta i 13 p.) Stedelijk Amstelkring muziejus Anne Frank r Rembranta nom . Turistu gaus lonkuoms laisvuoju seksa simbolis Euruopuo Amsterdama Raudon ju ibintu kvartals. Miesta i gars na 1928 m. e v kos s vasaras olimp n s aid n s. Amsterdama arkitekt rin s i im b s v. Ontuona vart (XV XVII a. kor veik Istuor j s muziej guot k n Senuoji ba n pastatyta XIII om iou Naujuoji ba n pastatyta XV XVI om iou iaur n r R t n ba n s. Amsterdamsm r vad nams ontrouj Venec j arba iaur s Venec j " nes e daugyb kanalu (an r daugiau k p 50) r par anus permest t ltu katr priskai ioujema iki 500. Kanal gylis daug kor r aple 9 metr . Sakuoma kad g lis tik 3metr nes k p joukoun n derlaniet e 3 metr vond ns 3 metr porva r 3 metr somest sen dv ratiu. Amsterdam kuo nus g ventuos tor je ne po do t po v ina dvirati valti jachta nemieli ont vond ns. Dv ratems r t isam specel aligatv itaisuom v isuofuor net policinink daug kor va nie dv rat s. Amsterdams garsie r k p demuokrat j s miests. e r legalizuota autuonaz j prostituc j Amsterdama kavinies mon s nu 18 metu om iaus gal legal is g t s lpniesniu narkotiku. Gatvies prek ba narkuotik s r u drausta. St pr narkuotik t p pat r draudam . Daug turistu sutrauk blosu turgaviet s" SAMOGITIA 2009 / 7 14 S AMOGITIA 2009 / 7 K ELIUON S 15 (Waterlooplein ir Looiersgrachtas). Gaus lonkuoma imta krautoviu galer j Winkel Utrecht e veik daug b keist spalvingu patraukli krautoviu. Miesta c ntr Dama aik tie katruos istuor j r susijusi so daug b v suokiausiu i valstyb s istuor j is ra iusiu svarbi v kiu t p pat r trag ku. Aple anus platiau gali sos pa int Amsterdama Istuor j s muziejou. Aik tie duominou Karal k ij r m (Koninklijk Paleis). T i pastat bova statuom k p miesta Ruoto pradiuo an i Ruoto s funkc j s r atl ka. 2009 met s mes i Amsterdama nuva iavuom balond 30 d ina par pati karalien s Betri s katra jau daug metu valda ali r e r d dl puopoleri gimtadieni katros N derland s r paskelbts valst b n vent . muonis tuo d ina ned rb linksm nas ein i gatv s r t p i rei k sava piliet koma sava pagarba r meil karalien . Tou mes galiejuos is tikint sava aps lonk ma d ina. Je nu r ta (Nukelta i 16 p.) S AMOGITIA 2009 / 7 15 SAMOGITIA 2009 / 7

INFO HASH : addf6e59bf55348985f8c96f16dd66ab08c6275d

Download now

File Size: 364.1 kb