Download 295.pdf

Contents : Sio numerio priede Alternatyva": Eksperimentas: Mnuo be jokio transporto (priedo 1 psl.) Toliau tiriami nitratais uztersti suliniai (priedo 2 psl.) Vist laim" paukstynuose 2008 M. VASARIS Nr.3 (295) ISSN 1392-7167 Kaina 1 25 LT (priedo 3 psl.) Eksperimentas: Andrius Rudeiciukas nusprend atlikti dom ekologin eksperiment vis mnes Klaipdoje nesinaudoti jokiu transportu netgi viesuoju. Autorius kas kelet dien ras ataskaitas kuriose nurodo vaiksciojimo psciomis ir transporto nenaudojimo privalumus ir trkumus pateikia aprasomo laikotarpio apzvalg ir apmstymus. Siuo tekstu Zalioji Lietuva" pradeda straipsni apie ekoeksperimentus cikl. Tsinys priedo 1 psl. Mnuo be jokio transporto Siame numeryje skaitykite: Pasaulio naujienos (2 psl.) Statomas ekologiskas" miestas Medziokl internetu bus sustabdyta JAV gelbja miskus nuo statyb Produktuose vaikams - kenksmingos medziagos Lietuvos aktualijos (3 psl.) Ekologiskas maistas mokyklose Lietuvos gelmse - energijos istekliai Pauksciai grzo mnesiu anksciau Uz apzeldinim misku - kompensacija Afisa (5 psl.) Naujos knygos Konferencija apie tausojant vartojim Zaliosios" technologijos (6 psl.) Suvyniojami sauls energijos elementai Bur trauks siuolaikin krovinin laiv Or valantis dviratis Plaukiojantys namai apsauga nuo potvynio Zols veja - ant universiteto stogo Atidaromas dar vienas pasaulinis skl bankas Kojos - tobuliausia transporto priemon : netersia aplinkos nieko nekainuoja j rekomenduoja sveikatos specialistai. Nuotrauka is www.sxc.hu valstybs rpestis Dauguma Lietuvos zmoni svajoja vasar nuvykti prie jros pasinerti jos vsias bangas pasigrozti kopomis pasivaikscioti pajrio pusynuose ir kvpti gaivaus pajrio oro. Turtingesni pilieciai svajoja pajrio pusyne sigyti zems sklyp ir susirsti pilait kad su savo gentainiais niekieno nekliudomi galt mgautis jros osimu ir jaukioje terasoje gurksnoti arbatl. Taciau t pajrio pusyn yra tiek mazai o Pajris yra labai sudtinga ir jautri ekonorincij juose sikurti tiek daug kad pajrio sistema todl bet koks neapgalvotas veiksmas gali sugriauti trapi pusiausvymiskus prizirintiems Kretingos misk urdijos r ir padaryti didel zal pajrio gamtai " miskininkams tenka nuolat klausytis vairiausi - sako girininkas R. Kviklys. Tsinys 4 psl. priekaist. Laikrascio kaina 1 Lt 25 ct ISSN 1392-7167 Pajrio issaugojimas U ALI spaud 2% Jau galite skirti 2% savo pajam mokescio viesajai staigai Zalioji Lietuva". Ms rekvizitai: mons kodas 121895293 PVM kodas LT218952917 Registracijos adresas: Spyn g. 18-2 Kaunas Informacija telefonais: 8 37 324 241 8 678 876 00 2 pasaulio naujienos 2008 Nr.3 (295) ZALIOJI LIETUVA Vaikams skirtuose produktuose m maziesiems siuose produktuose esanci ftalat (phthalates) randama ir kdiki slapime. Ftalatai yra viena is labiausiai paplitusi kenksming ir tersianci zmogaus pagamint medziag jie neigiamai veikia vyr reprodukcin sistem kenkia kepenims trikdo medziag apykait silpnina imunin sistem gali sukelti astm. JAV vis dazniau keliamas sios produk- universiteto vadovavusi tyrimui sako t sudtins dalies zenklinimo ar net uz- kad yra aisks du dalykai: ftalat yra draudimo klausimas taciau kol kas pro- vaikams skirtuose produktuose ir jie cesas stabdomas prisidengiant tyrim veikia j sveikat. Tvai turt sutrkumu". prasti kad kdikiams nereikia speciSi met vasario mnesio zurnale ali losjon ar pudr higienai palaiPediatrics buvo publikuoti dar vieno kyti uztenka tik vandens ir vieno kito nerim keliancio tyrimo duomenys. laso sampno. Tyrime dalyvavo 163 Dr. Syla Satjanarajana (Sheela Sathykdikiai is Kalifornijos Minesotos ir anarayana) is Vasingtono pediatrijos Misrio j amzius buvo nuo 2 iki 28 mnesi. J vis slapime buvo ftalat o vaik kuri motinos naudojo losTvai turt suprasti jonus pudras kremus ir drgnas serkad kdikiams nereikia vetles pavojing medziag kiekis speciali losjon ar pudr buvo ryskiai didesnis. yra kenksming chemini medziag uzdraudusia medziokl Losjonai sampnai pudros zaislai ir net kai kurie vaistai kelia grsinternetu Teksase pries kelet met atsirado medziotoj tiek gyvn teisi gynj naujas medziokls" bdas nusau- organizacijos. Floridos Zuv ir laukiti gyvn ir gauti trofj galima ne- ns gyvnijos apsaugos komisija (The atsitraukiant nuo kompiuterio ekrano. Florida Fish & Wildlife Conservation Viskas primena kompiuterin zaidim Commission) nubalsavo uz medzioskirtumas tik tas kad medziotojas" is kls internetu" draudim manoma ties nusauna nelaisvje laikom gy- kad Jutoje ir Oklahomoje bus nusprsvn tikru ginklu tik nusitaikymas ta taip pat. Be to JAV kongresui jau ir svis yra valdomas per atstum t. y. yra pateiktas prasymas svarstyti sio internetu o trofjus" pristatomas tie- pramogos bdo uzdraudim visose siai namus. valstijose. Siam pramogos bdui priesinasi tiek The Associated Press ZL Florida tapo 35-ja valstija Laosas skirs daugiau dmesio tigr apsaugai higienai palaikyti uztenka tik vandens ir vieno kito laso sampno. Pediatrics.org ZL Nuotrauka is www.sxc.hu Dl globalinio atsilimo D.Britanijoje mirci ne padaugs o sumazs Didziosios Britanijos sveikatos apsaugos departamentas savo pranesime bando apzvelgti klimato kaitos poveik zmonms ateityje. Apskaiciuota kad dl globalinio atPranesime jau is anksto dalinami ir Sunku apskaiciuoti kok tiesiogin silimo mirci ne padaugs o sumazs praktiniai patarimai kovai su karsciu: pavoj gyvybms kels potvyniai tabent jau Didziojoje Britanijoje. Nuo dvkite nevarzancius rbus venkite ciau dl lici gali suprastti geriamo 1971 iki 2003 met sylant orams didelio fizinio krvio naudokite venti- vandens kokyb. mirtingumas dl karscio nepakito ta- liatorius ir zaliuzes gerkite pakankamai Klimato kaita meta didelius issciau dl svelnjanci ziem sumazjo vandens ir valgykite". Taciau ateities vi- kius ir yra svarbu numatyti jos povei3 procentais. Karstos vasaros iki 2017- zijos dar labiau susijaukia kai prabyla- k zmoni sveikatai" sako sveikatos j met gali nusinesti iki 6 000 gy- ma apie uzterstumo poveik sveikatai. apsaugos ministras Donas Primarolo vybi taciau skaicius nublanksta kai Manoma kad ateityje bus daug dau- (Dawn Primarolo). Taip pat mes tujis palyginamas su 20 000 mirci kas- giau zmoni kencianci nuo kvpa- rime remti darn vystimsi ir pasitelkmet kurias sukelia saltis. Antra vertus vimo organ lig odos vzio. Maisto dami vartotoj atsakomyb mazinti yra tikimyb kad dideli karsciai Piet higienai reiks skirti daugiau dmesio CO2 isskyrim rpintis atliek rsiaAnglijoje gali nusinesti ir 3 000 gyvy- nes sylant orams didja pavojing bak- vimu bei perdirbimu". bi per vasar. terij toki kaip Salmonella grsm. BBC ZL Azijos tigr skaicius mazja dl brakonieriavimo bei buveini nykimo pries 150 met j populiacija siek 100 000 o dabar 5 000. Daugelyje sali trksta ls tinkamai nykstanci gyvn apsaugai nuo medziotoj kurie tiekia tigr ms kail kaulus restoranams suvenyr krautuvlms tradicins medicinos centrams. Laose nusprsta imtis ryzting veiksm tigr apsaugai ir taip tapti pavyzdziu aplinkinms Azijos salims. Bendradarbiaudama su Didziosios Bri- tanijos gamtos apsaugos fondu Pantera Foundation" Laoso valdzia vykdys nauj eiguli apmokymus svies visuomen apie laukins gamtos saugojimo privalumus ir btinyb. Siaurs Laose esanciame Nam Et-Phou Luey" rezervate kurio plotas yra apie 2 500 km2 bus darbinta 70 vietini zmoni. Rezervate siuo metu gyvena tik 20 tigr taciau manoma kad ten j galt bti bent penkis kartus daugiau. TheState.com ZL Statomas CO2 atmosfer neismetantis miestas Jungtiniuose Arab Emyratuose prasideda naujo miesto Masdaro statybos. Miesto pavadinimas arabiskai reiskia saltinis" jis isdygs prie JAE sostins Abu Dabio kiekvien 6 5 km2 plot bus investuojama apie 22 milijardai JAV doleri miesto statybas planuojama baigti apie 2015 m. Masdare gals gyventi 50 000 zmoni visas miestas bus aprpinamas tik sauls energija. Transporto priemons bus varomos tik elektra. JAE yra penkta pagal naftos isteklius ir ketvirta pagal duj isteklius salis pasaulyje. Nors ir manoma kad si istekli uzteksi dar 150 met JAE nori bti labiau nepriklausomi nuo neatsinaujinanci energijos saltini. Remiantis 2004 met Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund for Nature) duomenimis JAE turi didziausi ekologin pdsak visame pasaulyje (natrali istekli iseikvojimas vienam gyventojui). The Australian ZL nekirsti misk Vieno is Ohajo valstijos misk kaina buvo nekandama valstybei taciau buvo rasta kita iseitis. Uzuot isleids 12 5 milijon doleri zems sigijimui Ohajo Gamtini istekli departamentas (Department of Natural Resources) nusipirko pazad uz 6 3 milijonus JAV doleri. Pazad kad miskai bus nelieciami. Tokie susitarimai yra isplstos valstybins programos dalis ir jie gali tapti veiksminga misk saugojimo priemone. Zmonms paliekama nuosavybs teis o valstyb gali bti rami dl aplinkosaugos" sako projekto miskininkysts padalinio administratorius Markas Ervinas (Mark Ervin). Sis su- Valstyb nusipirko pazad sitarimas apsaugo miskus tik nuo statyb medzi kirtimas yra tik apribojamas taciau tai yra labai svarbu kadangi miest pltra kelia grsm miskams kuri didel dalis yra privati nuosavyb. Sis bdas turt issaugoti natralias buveines praturtinti miskus. Tebevyksta diskusijos dl to kaip turt bti apribojamas ir medzi kirtimas. Viena pus mano kad medzi isvis nereikia kirsti nes pasen jie tampa maistu misko gyventojams bei puikia trsa o kiti laikosi pozicijos kad saikingas misk kirtimas nekelia pavojaus buveinms bei kai kuriais atvejais yra netgi naudingas. The Columbus Dispatch ZL Nuotrauka is www.sxc.hu 2008 Nr.3 (295) ZALIOJI LIETUVA Lietuvos aktualijos 3 taryba ragina atsisakyti grim ir uzkandzi aparat mokyklose arba pakeisti j asortiment sveikat stiprinanciais produktais. Ekolo gi ski produk tai mok yklo se ir dar zeliuo se Panevzio rajono savivaldyb pirmoji msi iniciatyvos maitinti darzelinukus ir moksleivius ekologiskais produktais. Rajono valdzia susirpinusi blogjancia moksleivi sveikata sako sieksianti kad ekologiniu maistu bt maitinami visi salies mokiniai o programa finansuojama valstybs. Savivaldyb skyr kelis tkstancius lit ir nupirko sulciaspaudzi bei ekologisk vaisi ir darzovi kelioms eksperiment vykdancioms staigoms. Kol kas spaudziamos tik sultys. Nuo rugsjo pirmosios cia planuojama pereiti prie visisko maitinimo ekologiskais maisto produktais bulvmis darzovmis ir vaisiais. Ekologiski produktai perkami is vietos kinink. Jeigu eksperimentas pavykt tai savivaldyb kitais metais ketina finansuoti sveik mityb visuose Panevzio rajono darzeliuose ir mokyklose. Tuomet sudarys sutartis su stambi ki savininkais. Vliau ketinama plsti programos tinkl per vis Lietuv. Jau pateikti pasilymai Zems kio ministerijai ir kitoms staigoms. Va sari s sveik at ingumo mnuo Vilniaus miesto savivaldybs iniciatyva jau tapo tradicija vasario mnes skelbti sveikatingumo mnesiu. Akcijos tikslas propaguoti sveik gyvenimo bd skleisti sveikatos prieziros ir stiprinimo zinias skatinti negalij integracij miesto bendruomen aktyviai praleisti laisvalaik. Vasar sveikatingumo mnesiu paskelb ir LR Sveikatos apsaugos ministerija. Vis vasario mnes tiek Vilniaus sveiko miesto biuras tiek Sveikatos apsaugos ministerija tiek kitos vyriausy- Didja rpinimasis gyventoj sveikata Lietuvos gelmse Vasaris paskelbtas sveikatingumo mnesiu. Vyksta vairs renginiai: pscij zygiai sporto varzybos sveikatingumo bgimai mankstos maudyns konferencijos seminarai akcijos... Negalime ne- dideli geotermins pastebti ir valdzios indlio - vasaris sveikatingumo mnesiu paskelbtas Vilniaus savivaldybs iniciatyva. Vliau prisijung ir Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos. Nacionalin sveikatos energijos istekliai Lietuvos zems gelmse kaip nustat Europos Sjungos valstybs yra sigeologai slypi didziuliai sios energijos pareigojusios kuo placiau panaudoistekliai o geologins slygos jiems is- ti vietinius atsinaujinancius energijos Nuotrauka is www.sxc.hu gauti gerokai palankesns nei daugely- saltinius. Numatyta kad jos is toki je Europos Sjungos valstybi. Dabar saltini 2020 m. turs gaminti penkzems energija yra naudojama Klaip- tadal visos energijos. Zems siluma Suaugusij mitybos prociai susikuria dar vaikystje ir pados miestui sildyti. Toki galimybi itin gausus istekliais energijos saltinis. auglystje. Todl mes nepritariame pastaruoju metu sparciai turi ir kiti salies rajonai. Taciau daug Kol kas ji placiai naudojama tik neplintanciai praktikai bendrojo lavinimo mokyklose rengti svarbiau geotermin energij panau- daugelyje valstybi Islandijoje kai uzkandzi ir grim aparatus. doti elektros gamybai. Ms salyje kuriuose Italijos JAV Filipin Cenprof. Juozas Pundzius Nacionalins sveikatos tarybos pirmininkas ypac jos vakarinje dalyje kaip sak trins Amerikos rajonuose kur yra laLietuvos geologijos tarnybos direkto- bai palankios geologins slygos. Kad bins institucijos ir nevyriausybins je. Todl mes nepritariame pastaruo- riaus pavaduotojas Jonas Satknas dl geotermin energija bt kuo dauorganizacijos rengia vairius sveikatin- ju metu sparciai plintanciai praktikai padidinto silumos srauto is zems gel- giau panaudojama btina pltoti gumo renginius. Rengini programas bendrojo lavinimo mokyklose rengti mi 4-5 km gylyje galima steigti kars- inovacines technologijas. galima rasti mint institucij inter- uzkandzi ir grim aparatus" teig to vandens kolektorius elektros energiAM ZL neto svetainse. Nacionalins sveikatos tarybos pirmi- jai gaminti. ninkas prof. Juozas Pundzius. Bus rib oja m a s uzk andzi Respublikinis mitybos centras paapar at a s ort imenta s reng nauj higienos norm kurioje isdstyti ne tik rekomenduojami (kaip Sveikatos apsaugos ministras grei- buvo anksciau) bet ir nerekomenduotu metu turt savo parasu patvirtin- jami produktai. Atsakomyb uz norti nauj higienos norm kuri ribos mos vykdym teks mokyklos vadovui. Pamario ornitologai pranes jog sie- riniai ereliai lizdus krauna. Pradjo uzkandzi aparat asortiment. Pries Deja valdininkai uzdrausti uzkanmet mnesiu anksciau nei prasta su- ciulbti didziosios zyls pries kelet metus Nacionalin sveikatos taryba ra- dzi aparat negaljo nes drausti galigrzo pauksciai. Patvinusiose pievose dien praciulbo graziai karietaits." gino savivaldybi politikus ir svietimo ma tik tokius produktus kuri pardabaltuoja gulbs giesmininks pasteMinti pauksciai maisto tikrai rastaig vadovus stiprinti atsakomyb uz vinti negalima niekur. Todl palikta btos pirmosios pemps zsys balta- si nors ir atsalt o vabzdziadziai leidimus mokyklose rengti grim ir tik rekomendacin formuluot. Zinokakls dirvinis sjikas. LTV naujien turt pasirodyti tik baland ar net uzkandzi aparatus o neturint galimy- ma vaikai gals nusipirkti traskuci ir tarnybai Vents rago ornitologas Vy- geguz. bi juose prekiauti sveikat stiprinan- gazuot grim parduotuvse ar kitotautas Jusys sak jog "Krankliai jLTV ZL ciais maisto produktais j atsisakyti. se prekybos vietose taciau kai nebus Suaugusij mitybos prociai su- pagundos panosje galbt jie tai dasikuria dar vaikystje ir paauglyst- rys reciau. Pauksciai sugrzo mnesiu anksciau Europos Komisija silo maisto Uz zems apzeldinim misku produktus zenklinti aiskiau ir tiksliau kompensacin parama Maisto sauga Europoje yra prioritetispjimais apie alergenus turt bti zenklinami ne tik fasuon sritis. Europos Komisija silo inforti zems riesut pieno garstyci ir zuvies produktai bet ir macij ant maisto pakuots rasyti dar aiskiau. restoranuose ir kavinse tiekiamas maistas. Etikets turi atitikti paskirt ir aiskiai Pristatydamas silym uz sveikatos pasakyti mums tai k norime suzinoti. kavinse tiekiamas maistas. Aiskesnis zenklinimas padt mums priezir atsakingas Europos KomisiMaisto produkt etikets nepaprastai svarbi ir vartotoj pasirinkim lemian- pasirinkti sveikesn maist kadangi ais- jos narys M. Kyprianou aiskino: Maisti informavimo priemon kurioje pra- kiai matytume k perkame. Remian- to produkt etikets turi milziniskos nesama apie visk pavyzdziui pavoj tis naujosiomis taisyklmis turt bti takos pirkj sprendimams. Neaiskios gyvybei jeigu vartotojas yra alergiskas skelbiama energetin vert riebal an- nereikalinga informacija perkrautos ar zems riesutams ar pateikiami papras- gliavandeni cukraus ir druskos kiekis klaidinancios etikets vartotojui greitesni faktai pavyzdziui produkte esan- esantis 100 ml/g produkto (arba pro- ciau trukdo nei padeda. Siandienos sidukto porcijoje) ir koki rekomenduo- lymu siekiama uztikrinti kad maisto tis druskos kiekis arba riebal rsys. produkt etiketse aiskiai ir suprantaRemiantis naujuoju Komisijos si- jamos dienos normos dal tai sudaro. Siuos duomenis siloma pateikti ne mai bt pateikiama svarbiausia inforlymu svarbiausia informacija turt bti aiskiai pateikiama priekinje pa- smulkesniu kaip 3 mm dydzio sriftu macija tuomet ES pilieciai galt pasikuots pusje. spjimais apie alerge- kad nereikt vargti ieskant dominan- rinkti tikrai sveik maist." nus turt bti zenklinami ne tik fa- cios informacijos. Nebebt leidziama Europos Komisijos atstovyb Lietuvoje suoti zems riesut pieno garstyci ir reklaminiais skiais nukreipti dmesio ZL zuvies produktai bet ir restoranuose ir nuo privalomos skelbti informacijos. Uz zems apzeldinim misku numatyta kompensacin parama. Pareiskjais gali bti fiziniai ar juridiniai asmenys kuriems zem priklauso nuosavybs teise arba valstybins zems valdytojai veisiantys misk zems kio paskirties ne zems kio paskirties ar apleistoje zems kio paskirties zemje. Paraiskas bus galima teikti iki si met geguzs 30 dienos. Pareiskjai norintys gauti kompensacines ismokas uz veist misk privalo turti leidim miskui veisti ne misk kio paskirties zemje patvirtint Misko zeldinimo ir zlimo projekt veist zeldinam medzi rsi misko sodmen/skl kilms liudijim ir j sigijimo (jei pirko) dokumentus bei registruoti zems kio ir kaimo vald Lietuvos Respublikos zems kio ir kaimo verslo registre. Pagal zeldini rsin sudt ir vietovs pa- lankum kininkauti nustatyto dydzio kompensacins ismokos uz misko veisim bus mokamos pareiskjui atitikusiam visus priemoni gyvendinimo taisyklse nustatytus tinkamumo kriterijus. Numatytos trij rsi ismokos. Vienkartin kompensacin ismoka mokama uz veist misk (nuo 3 625 iki 12 430 Lt uz 1 ha). Misko prieziros ir apsaugos ismoka skiriama 5 metus veisus misk (nuo 1035 iki 1726 Lt uz 1 ha). Taip pat numatyta ir prarast pajam kompensavimo ismoka. Ji bus mokama 15 met apzeldinusiems misku zems kio paskirties zem. kinink kategorijai priskirti pareiskjai gaus 383 Lt uz 1 ha o kiti 86 Lt uz 1 ha. AM ZL 4 Misk pasaulyje 2008 Nr.3 (295) ZALIOJI LIETUVA Pajrio issaugojimas valstybs rpestis Pradzia 1 psl. Kretingos miskininkai dar nuo prieskario laik tvark pajrio miskus taip pat daugel met rpinosi kop tvirtinimu stengdamiesi suvaldyti vjo pustom ir jros bang blaskom sml. Zaliosios Lietuvos" zurnalistai domjosi kaip siandien gyvena ir kokias problemas sprendzia pajryje seimininkaujantys Kretingos misk urdijos miskininkai. Nemoksiskai supintas zab tvoreles jra pavert milziniska siuksli krva. Dl netinkamai sutvirtint kop smliu uzpustomi pajrio miskai. Mantas Cepulis ZL korespondentas Pa jrio mi sk ai trukd o stat yb om s Sventosios girininkijos girininkas Rimantas Kviklys pajrio miskus priziri jau 40 met ir nedvejodamas gali patvirtinti kad siuo metu didziausi grsm pajrio miskams kelia ne gamtos stichijos sukeltos audros o sisiautjs privatizacijos ir statyb uraganas. Sventosios girininkijoje pries kelet met buvo zliai privatizuoti keli simtai hektar misko. Tarp naujj misko saPa jri s vinink daugiausia didmiesci ypat ing ai jautri gyventojai o ne vietiniai zmons eko si ste m a nesulaukiantys teisingo atlyginimo uz turt zem. Nors privatizuoti Kol dl pajrio islikimo vyksta komiskai yra gausiai lankomi poilsiautoj siuo metu jie intensyviai kerta- vos krante gamtos stichija nelaukia mi. Taip su pajrio miskais nieka- ir sturmuoja pakrant is kitos puss: da nebuvo elgiamasi. Nenustebciau nuplaunami papldimiai ardomos jei ten bus planuojamos statybos " kopos ir smliu uzpustomi pajrio sak R. Kviklys. Gerai kad Kre- pusynai. Specialistai nurodo kelet tingos misk urdijos ir visuome- priezasci dl kuri ms pajris ns pastangomis didesn Sventosios sparciai degraduoja. Atkreipiamas misk dal pasisek apsaugoti nuo dmesys ne tik gamtinius reiskinius (besikeiciant klimat kylanprivatizacijos". Pries kelet met taip pat buvo pa- t vandens lyg padaznjusias aurengtas detalusis planas kuris nu- dras smlio stygi) bet ir zaling mat dalies Palangos miesto misk zmoni veikl bei nemoksisk pajprivatizavim ir privaci nam sta- rio priezir. Kol kas sunku vertintybas tame miske. Miskinink vi- ti gamtini reiskini tak pajryje suomens ir zurnalist bendromis vykstantiems procesams be to zmopastangomis buvo issaugotas dar ns nelabai gali k nors sioje srityje vienas zalias pajrio lopinlis. Pri- pakeisti. Taciau gerai pazindami jvatizacij planav zmons net nesu- roje ir krante vykstancius reiskinius vok kad jie ksinosi specialiai is- zmons gali sumazinti savo kins ugdytus apsauginius miskus kuri ir kitokios veiklos neigiam poveik paskirtis atremti stipriausius sis- Baltijos pakrants teritorijai. lusi pajrio vtr smgius ir apsau- Pajris yra labai sudtinga ir jautri goti nuo zties uz j esancius mis- ekosistema todl bet koks neapgalvotas veiksmas gali sugriauti trapi kus. Kartais miskininkai turi teisintis dl keisciausi dalyk pavyzdziui dl j koleg pries 80 met pasodin misk kurie dabar trukdo" vil statyboms. O kart Kretingos misk urdija buvo apkaltinta valstybini misk parceliavimu ir apsksta" premjerui nes nepriestaravo zems apaugusios menkaverciais krmoksniais grzinimui vietiniams Palangos gyventojams. Kadangi Lietuvos pajrio ruozas mazytis o norincij ten sikurti - daug vietiniai miskininkai nuolat patenka interes skurius o dl to gaistamas laikas kur bt galima skirti pajrio misk priezirai. pusiausvyr ir padaryti didel zal bus atlikdavo miskininkai. Per dau- dr sukeltos bangos nuplov atvezt pajrio gamtai " - sako girininkas gel met miskininkai sukaup dide- sml o daugyb ne vietoje supint R. Kviklys. Geriausias pavyzdys l patirt ir gana skmingai sprend tvoreli sismarkavusi jra pavert senojo Palangos tilto poli ir tarp pajrio problemas. didziulmis siuksli krvomis. Kaj buvusi akmen pasalinimas dl Girininkas R. Kviklys sitikins dangi svarbiausi pajrio kop tvarko buvo nuplauti Palangos papl- kad jr ir pajrio gamt reikia zi- kymo tikslai kop sustiprinimas dimiai ir suardytos kopos. Jei bt rti labai pagarbiai stengtis suvokti zabais zabtvormis ir ilgasakniais statomas giliavandenis uostas Meln- vykstancius procesus ir nebandy- augalais smlio sulaikymais kop ragje grsm iskilt visiems papl- ti su zabais nugalti jros". 1934 m. papdje ir pustomo smlio sustabdimiams nuo Klaipdos iki Btin- zurnale Vandens keliai" inzinierius dymas kopose nebuvo pasiekti gs". Keliuotis apras visus kopagbrio galima teigti jog milijonins lsos Taciau jrai papldimiai kopos ir tvirtinimo bdus ir nieko naujo iki buvo panaudotos neefektyviai. Siemiskai nereikalingi j reikia zmo- siol nra sugalvota. Tvarkant paj- kiant pateisinti beprasm ls svaisnms. Iskirtus pajrio miskus sm- r svarbiausia dirbti sistemingai tym rengiami vairs pasitarimai liu buvo uzpustyta keliolika kaim ir atsizvelgti konkrecios vietovs ar net tarptautins konferencijos Kursi nerijoje nuo pustomo sm- gamtines slygas" - sak R. Kviklys. kuri dalyviai vienbalsiai tvirtina lio kentjo Klaipda ir Palanga. XIX Taciau 1992 m. sutriko pajrio jog viskas daroma teisingai ir situaamziuje buvo atkurti Kursi nerijos tvarkymo darb finasavimas ir pa- cija pajryje gerja. miskai pasodinta Giruli giria o jrio priezira tapo epizodin. Nors Kretingos misk urdijos urdo 1926 1936 m. veisti miskai Palan- blogjant gamtinm slygoms ir vis Antano Baranausko nuomone Kregos Sventosios pajrio ruoze. Tuo dazniau siauciant audroms paj- tingos miskininkai nesijaucia nupat metu zabtvori augal ir kr- rio priezirai taip pat reikjo skirti skriausti kad pajr tvarko ne misk m pagalba buvo pradtos formuoti daugiau dmesio taciau viskas vy- urdija o kitos mons. Taciau miskopos pazabotas smlio judjimas ko atvirksciai. Todl jra pasiglemz kininkams yra skaudu matant kaip pradjo formuotis dabartiniai pa- papldimi sml papldimiai spar- sparciai degraduoja Lietuvos pajris pldimiai. Nei jros nei vjo zmo- ciai siaurjo daugelyje viet ban- o naujieji pajrio tvarkytojai nesins nugalti negali bet sumaniai ir gos ard kopas o simtus tkstanci naudoja miskinink sukaupta paismintingai veikdami gali stichijos ton smlio vjas nunes pajrio tirtimi ir neefektyviai naudoja lsas. jgas pakreipti sau norima linkme. miskus. Miskinink nuomone pajrio tvirtinimo darb atlikimui reikia turti Svarb iausia L s daug si veikl ismanancius darbininkus nuol at in ir k valifikuota naud o s - m a z ai speciali technik kop tvirtiniprie zir a mui uzsiauginti reikiam kiek zoli Galiausiai pajrio tvarkymo dar- ir krm sodinum. Kop priezira Norint issaugoti pajrio miskus pa- bams buvo skirtos Europos Sjun- tai ne vienkartinis darbas o nuolat pldimius kopas ir uz j susiforma- gos lsos. Taciau miskininkai tu- ir planingai vykdoma veikla. vus unikal krastovaizd pajriui rintys 200 met patirt pajrio kop Girininkas R. Kviklys sitikins reikalinga nuolatin ir kvalifikuo- tvirtinimo ir apzeldinimo srityje kad pajrio tvarkymo problemos ta priezira. Ir Prsijos valdytame 2004 2007 metais buvo smonin- nebus issprstos jei darb atlikimo Klaipdos kraste ir smetoninje ir gai nusalinti nuo si darb o kon- konkursus periodiskai laims atsisovietinje Lietuvoje buvo suvokia- kurs laimjo patirties sioje srityje tiktins mons. Tai yra valstybima kad pajrio priezira yra valsty- neturincios mons. Daugiausia ls n problema todl ir sprendziama bins reiksms uzdavinys todl tam buvo skirta smlio papldimius at- ji turi bti atsakingai. Galbt reiktikslui reikalingos lsos buvo pasto- vezimui ir zabini tvoreli pynimui t sukurti speciali tarnyb kuri ir viai skiriamos is valstybs biudze- taciau kopos nebuvo tinkamai su- atlikt pajrio tvarkymo darbus" to. Tradiciskai ne tik pajrio misk tvirtintos ir smlio pustymas uz- sak Sventosios girininkijos girininpriezir bet ir kop tvirtinimo dar- kop nesustabdytas. Galiausiai au- kas Rimantas Kviklys. kurkime ateit drauge! ZALIOSIOS LIETUVOS" PRIEDAS NR. 21 Eksperimentas: Mnuo be jokio transporto M ai sta s ir energija Visomis dienomis tekdavo nuo ryto iki vakaro bti nevalgius. Is pradzi maniau kad dl to man pritrks energijos vaikscioti taciau pasirodo jg uzteko. Galbt vaiksciojimas tik suteikia nauj jg Pradedu rasyti apie aplinkosaug. Pradedu ne bet kaip o pasakojimu apie neprast eksperiment mnes laiko atsisakiau aplink tersiancio transporto ir visur vaiksciojau PSCIAS. Savo bandym skaitytojams pateikiu dienorascio forma. Andrius Rudeiciukas Dabar populiaru silyti atsisakyti vazinti automobiliais kuri ismetamosios dujos sukelia globalin atsilim. Zinoma galima bt naudotis viesuoju transportu bet dl domumo ir principo (juk tersia ir autobusai) atsisakysiu ir jo. Gyvenu aktyv gyvenim nemazoje Klaipdoje. Man tenka vaziuoti darb universitet daznai turiu reikal vairiausiose miesto vietose. Ar sugebciau visur suspti pstute Jau ryt tai isbandysiu. Rytdienos prasta mano darbotvark: (1) iki darbo (2) bgte iki universiteto (3) namo. Eksperimento laikas 2007 m. rugsjo 21 spalio 21 d. Vl avim a s Maniau kad dviej valand uzteks visiems reikalams kitame miesto gale. Pagrindiniai mano marsruto taskai: namai darbas universitetas. Eksperimento Pirmoji ataskaita Pateikiu pirmj gyvenimo be transporto ataskait. S kart pirmj keturi (rugsjo 21 22 23 24) dien ataskaita. Atstum ai Patikrinti ar manoma tankiai gyvename mieste suspti visur tiesiog vaiksciojant pstute. (Jei manoma mes galtume pradti svajoti apie aplink kuri nra tersiama automobili bei visi gyventojai sveiki ir laimingi (juk vaikscioti sveika ) tikslas: K elio trumpinim a s Skubdamas darb pirm kart nuo tam tikros vietos strizai kirtau keli sutaupiau vos 10 min. Vis sis tas be to nereikjo kvpuoti smalkmis. N o stalgija Deja klydau. Dar iseidamas is banko Ir ne tik apie Jz dar apie gyvenim Dienos buvo gana monotoniskos. supratau kad man liko vos valanda studijas ir panasiai. B endr a stat i st ik a Trumpindamas keli prajau pro Ryte is nam darb (zirkite laiko pereiti vis miest kurios neuzypating viet btent ten salia tobrzinyje zalia spalva) is darbo M ie sto tar s o s pavojus teko. Galjau rinktis autobus su kuNueiti kilometrai 32 km. kios didels kdros praleidau savo vai universitet (mlyna spalva) ir is p st ie sie m s Sutaupyti litai (jei vaziuociau autobu- riuo tikrai bciau suspjs bet aukokyst. Iki 7 met cia augau o vliau universiteto namo (tamsiai raudona su) 14 4 Lt (kadangi dar neatsimiau ti eksperimento nesiryzau. Darbe vis visa seima issikraust. Einant netikspalva). Kartais tiesiog pasikeisdavo studento pazymjimo uz biliet man dlto nebar mans priesingai dar pa- Vis laik baiminausi dl to kad eitai grzo tie nekalt laiming mano tvarka - pirma universitetas po to tekt mokti vis kain 1 20 Lt). gyr kad tuomet tapau produktyviau- nant saligatviu tenka kvpuoti autovaikysts dien prisiminimai kai dar darbas taciau daugiau niekur kitur siu darbuotoju. Siaip padariau isvad mobili ismetamomis dujomis. Taciau Vlavimas 10 min. buvau geras ir pries niek nemaistavau. nevaiksciojau. kad psciomis suspti galima visur tik pietin Klaipdos dalis palyginus su Gera dabar kasdien pro ten eiti jei ne reikia visk gerai apskaiciuoti ir daug centru yra pasaka. Centre nra joki Vl avim a s medzi o jei ir rasi kok krm tai jis eksperimentas tikriausiai taip ir nebanksciau iseiti is nam. jau seniai prarads zali spalv. Tad ir ciau cia sugrzs. Is nam darb nueiti uztrunka 1 Rugsjo 25 diena. kvpuoji tona ismetamj duj.. Kit Sutrukdym a s D ieno s stat i st ik a valand iki universiteto apie pusvakart centr reiks eiti su kokia skara land. Keista bet beveik nevluodavau Apie pusvaland laiko mane mies- ant nosies... Atstum a s Nueita kilometr 21 km. tik kart 10 min vlavau. O kartais net to centre uzgaisino vienas misionierius. Sutaupyta transportui 4 80 Lt. tiek pat anksciau ateinu. R ekl a mo s pavojus Siandiena buvo pirma eksperimento Na gal esate mat tokius kostiumuotus Vlavimas 1 val. p st ie sie m s diena kai man nereikia eiti univer- evangelikus. Nors ir skubjau bet nedrL aik a s grozjimui si sitet. Ta proga nusprendziau uzsuk- sau nueiti mat mane uzkalbino ameriti miesto centr vien redakcij ir kietis kuris Klaipdoje gyvena vos dve- Vaiksciodamas psciomis pastebjau Anksti ryte isjus galima pamatyti taip pat aplankyti paciame miesto gale jus metus taciau yra kuo tobuliausiai kad daug labiau mane veikia lauko re- Bendra statistika: ne tik saultek bet ir kaip visas mies- esant bank. Tiesiog turjau ten rei- valds lietuvi kalb ir su manim sne- klamos kuri anksciau net nepasteNueiti kilometrai 53 km. tas bunda. Mgaujuos siuo vaizdu kal. Vliau is pacio miesto galo tur- kjosi lietuviskai. Gyvenant mieste kur bdavau taciau dabar jas matau ypac Sutaupyti litai (jei vaziuociau tiek pat kiek romantisku vsiu vakaru. jau psciomis eiti iki darbo kuris buvo pilna rusakalbi kurie net 10 met cia daznai tas pacias po kelis kartus tad autobusu) 19 2 Lt. Viso sio grozio seddamas ar stovda- visai kitame miesto gale. Taigi per die- gyvendami neismoksta lietuvi kalbos beveik susigyvenau su jomis. Vlavimas 1 val. 10 min. mas autobuse tikrai nepamatyciau. toks precedentas buvo be galo malonus n perjau vis Klaipd (2 kartus). tad mielai su juo pasisnekjau. Tsinys kitame numeryje Antroji ataskaita

INFO HASH : ca738fb9f02364016fa2e2303448da3fc286b52d

Download now

File Size: 1.4 mb