Download 273.pdf

Contents : 2007 VASARIO 1-15 d. Nr.03 (273) Zalioji Ne medkirciai ZALIOSIOS MINTIES LAIKRASTIS ietuva Laukini gyvn mobilusis ISSN 1392-7167 kalti Ne skolinams 6 psl. o jau vagiame Zem is savo vaik 4 psl. kaljimas 9 psl. Ar 2007-ieji metai taip pat bus rekordiniai Zaliasis angelas" zvelgia issaugot Pilaits misk Ne kart tenka isgirsti replik: Ko js zalieji vis protestuojate Eikite valdzi ir patys priiminkite sprendimus". Siemet toks eksperimentas vyks. Janina Gadliauskien Lietuvos zalij judjimo kandidat Vilniaus miesto savivaldybs tarybos rinkimuose. Rimas SUOPYS ZL korespondentas Pasaulin metereolog organizacija pateik ataskait apie 2006-j met pasaulio klimato bkl. Mokslininkai teigia kad planeta karsciuoja. Nesuvaldomai kylanti oro vandenyn temperatra reiskia tik vien Zem kamuoja gripas kurio sukljai yra dvikojai virusai zmons. Pagal dabartinius apskaiciavimus 2006-aisiais metais vidutin oro temperatra buvo 0 42 laipsnio aukstesn nei per 1961-1990 met laikotarp. Daug tai ar mazai Zem labai jautriai reaguoja menkiausius klimato pokycius. sivaizduokime kad pasaulin ekologin katastrofa mus istiks tuomet kai metin temperatra pakils 2 laipsniais nuo minto laikotarpio. Ar dar daug liko 2006-ieji vadinami jau sestaisiais tokiais karstais metais. Galutiniai duomenys bus paskelbti kovo mnes kaip ir nelabai dziuginancios prognozs jog 2007-ieji metai ir vl bus rekordiniai. Rekordin temperatra rekordiniai audr potvyni sausr padariniai rekordiJ. Gadliauskien Lietuvos zalij judjimo vicepirminink Pilaits bennis zuvusij ir ekologini pabgli skaicius... druomens pirminink kandidat Vilniaus miesto savivaldybs taryb Tsinys 4 psl. (rinkiminis srasas Nr.15 eils Nr. 2) Nuotrauka is asmeninio albumo Tsinys 3 psl. Uzgavns Kanapinis Uzgavns sena svent turinti uzuomazg pagonybje ir svenciama visoje Europoje. Jose dalyvauja persirengliai pradedant cigonais" zydais" vengrais" ubagais" ir baigiant Kanapiniu simbolizuojanciu pasninko laikotarp bei Lasininiu laiduojanciu sot gyvenim. J teatralizuota kova pasibaigia pirmojo pergale t. y. nugali pavasaris. Dabartins Uzgavns zenkliai susijusios su krikscionybe. Tai perjimas Gavni kuri trunka iki Velyk Isganytojo Kristaus prisiklimo svents. Per Uzgavnes leidziama paskutin kart sociai ir riebiai pavalgyti o jau kit dien prasideda Gavnia kurios pirmoji diena yra Pelen diena zinoma dar ir siais pavadinimais: Papelcius Papelin Pelen. Ji zenklina rimties meto pradzi. Si dien btina laikytis pasninko eiti Baznyci. Cia ant galv barstomi pelenai. Jie simbolizuoja knisko gyvenimo laikinum ir dvasiskos bties amzinyb zinoma jeigu laikaisi krikscionisko tikjimo nuostat. Ankstesniaisiais laikais su Pelene (sis pavadinimas lyg ir pagoniskj Uzgavni sinonimas) baigdavosi kaimyn lankymas jiems linkint skms besiartinancio pavasario darbuose gero bsimo derliaus issaugoti sveikus gyvulius pagausinti j band. Gavnios metu susidarydavo palankios slygos dazniau apmstyti dvasiskos bties reikalus nes persivalgius prie toki apmstym nelabai betraukia. Neapsieita per Uzgavnes be alaus nuotaikai pakelti ir vaisi kaimynams ar kitiems uzklydliams. Jiems bdavo kepami vairiausi recept blynai kuri apskritas pavidalas galjo simbolizuoti saul. Po ilg ziemos salci zmons buvo issiilg sauls tad norjo jai padti kuo greiciau sitvirtinti kad si paspartint pavasario atjim. Etnokosmologo J. Vaiskno manymu persirengimas ozius gerves arklius ir kitus paukscius bei gyvnus kuriuos matome dabartini Uzgavni eisenoje yra is senesnij laik. Jie gali bti atitikmenys ms tautisko zodiako zenklams. Pastarieji briu leisdavosi isvaduoti saul kad si vl atsirast danguje. Todl visuotinis blyn kepimas gali bti ir maginis veiksmas. Lyg toks sauls vaizdavimas prisidt prie jos islaisvinimo ir toliau jai leist vykdyti paskirtas priedermes. Beje sauls islaisvinimas pavasar sutampa su Ryt pasaulyje svenciamais Naujaisiais Metais. Gal ir ms ankstyvieji protviai Naujuosius Metus svent panasiu laiku Tyrjai Uzgavnse zvelgia nemazai racionalumo. Per saltj met laik prie pabaigos priartdavo derliaus atsargos o naujojo reikdavo sulaukti. Be to neaisku bdavo kokia ateis vasara ir kokios bus slygos naujajam derliui. Ar ne pats metas susiverzti dirzus ir tuo paciu dvasiskai apsivalyti Perjimas prie vegetarisko ir negausaus maisto daznai pagerina fizin savijaut nukreipia dva- Uzgavni lauzas Valdimanto GRIGONIO nuotrauka sinei savistabai leidzia perzirti gyvenimo vertybes. ir kanapi verslas Tsinys 11 psl. Laikrascio kaina 1 Lt 25 ct ISSN 1392-7167 Kiekvienas kas nori zinoti kam rpi paskelbti ir kas remia nekomercin gamtosaugin spaud Prenumeratos kaina mnesiui - tik 2 50 lt. Galite uzsisakyti visuose Lietuvos pasto skyriuose arba ZL" redakcijoje. prenumeruoja Zalij Lietuv" - pigiausi ir issamiausi Lietuvos gamtosaugin laikrast. Leidinio indeksas - 0186. ZALIOSIOS MINTIES RATAS 2007 Nr. 3 - ZALIOJI LIETUVA Laiskai is ateities (III) Nepastebtoji klimatologo Vytauto Pelakausko vizija Pradzia - ZL" 2007 m. Nr.1 Tvanas Istrauka is motinos laisko 2026 m. liepos 12 d. Vilnius Gaila taciau Lietuvos ir vis Baltijos sali laukia Atlanto baseino ir siaurs Europos valstybi likimas. Dal ms krasto praris jra. Pesimistai teigia kad vandens lygis kils progresijos tvarka optimistai tvirtina kad tas procesas issits dar bent kelis simtmecius ir mes dar ilgai galsim dziaugtis mazai tekintanciu pajriu. As - pesimist taciau vis dar tikiuosi kad pries metus svarstytas ir atmestas Baltijos jros atitvrimo" projektas siltjant klimatui visgi gali bti gyvendintas. Vieta uztvankoms - Danijos salynas - yra ideali taciau visas kortas maiso vandens perteklius. Uztvenkus Baltij jos lygis kilt netgi greiciau negu pasaulinio vandenyno nes saltesnio klimato zonoje Baltijos vanduo mazai isgaruoja jo perteklius nunesamas Siaurs jr. Tai rodo ir jros druskingumas: jeigu Vidurzemio jros vanduo druskingesnis uz Atlanto vandenyno tai Baltijos yra beveik glas. Baltijos baseino upi sunesamas vanduo gerokai praskiedzia sr jrin vanden. Todl galima nebent laukti kad dl globalinio atsilimo oro temperatra pakils tiek kad didzioji dalis perteklinio Baltijos jros vandens isgaruos. Taciau toks intensyvus garavimas kaip ir fantastinis Skandinavijos pusiasalio upi nukreipimas Norvegijos jr tra utopija. Zinau kad prie Baltijos jros atitvrimo" problematikos dirba istisi moksliniai institutai todl dar lieka vilties kad perspektyvoje Lietuva nevirs sal valstybe. Vilnius aisku isliks bet Stokholmas Peterburgas Ryga. Talinas Helsinkis Karaliaucius Gdanskas Kopenhaga Klaipda per kelis ateinancius simtmecius o gal ir desimtmecius patirs kolosalius nuostolius. Ir ne tik miestai. Pavyzdziui visa Lietuva praras apie trecdal savo teritorijos. Ir tai yra neisvengiama. Netursime Kursi Nerijos prarasime Palang ir Sventj. Skaudu bet tokia realyb. Kai kur karstligiskai svarstomi vietini pylim uztvank sankas projektai taciau j gyvendinimo snaudos pasirodo bt didesns uz sali biudzetus. Anksciau besidziaugusios bdamos jrinmis valstybmis ir besididziavusios ilgomis jrinmis sienomis siandien sios salys dl jros kaimynysts patirs milziniskus praradimus. Baltijos pajrio miest praradimus gali lydti socialiniai sukrtimai: milijonai miestieci plstels kaimo vietoves visai nepasiruos zemdirbio gyvenimui be to neaisku ar visiems uzteks vietos po saule susiaurjusiame pasaulyje Ar neprasids pilietiniai konfliktai ar net karai As nekalbu apie Azijos salis: Banglades Kinijos zemumas kur nuo derling pajrio zemi bus nuvaryti simtai milijon gyventoj. As kol kas svarstau tik Baltijos valstybi perspektyvas bet ir jos atrodo lidnos. Gerai jeigu Antarktidos ir Grenlandijos ledyn tir- tys genai. Laisvos visuomens prapimas sults ir Lietuva turs pakan- nasumas ir yra tas kad si visuomen kamai laiko apgyvendinti visus savo socialiniu kultriniu dvasiniu asgimtuosius namus praradusius pilie- pektu yra vairialyp. Joje egzistuocius. Bet jeigu to laiko yra atseiktas ja vairiausi modeli visuomens tik koks simtmetis Juk yra ir toki uzuomazgos. Kad ir taiki archaiska - pesimistini - prognozi. Ar sugeb- tikinti amis bendruomen simtmesime per tok trump laik pasiruosti cius gyvenusi natral nekintant su tokiems isbandymams Dievu ir Gamta sutariant gyvenim. Tokia bendruomen lyg snaudziantys genai jie suveikia ir progresuoja Visuotinis atsilimas pasikeitus aplinkos slygoms jie pritaiko visuomen prie aplinkos poIstrauka is tvo laisko kyci padeda jai isgyventi. Simtai 2026 m. liepos 25 d. Gibraltaras tkstanci niujorkieci atsisak savo kasdienio procio skubti dirbti skuMes Vidurzemio jros civilizacij bti uzsukti supermarketus skubti gelbtoj karta. Lyg naujosios Romos skubti patrauk Pensilvanij tam imperijos krjai. Geografin padtis kad tuos procius pakeist ramiu bent daliai Europos valstybi sutei- darbu ir tradicija is kartos kart perk sans dar tkstantmeciui isgelb- duoti Biblij plg ir kariet. Priziti kultrin architektrin socialin rimas sutepamas plgas kas desimpalikim. Venecijos Neapolio Barse- tmet pakeiciant norag gali tarnauti lonos Taragonos Atn ir tkstan- simtmecius puoseljama ir mylima ci kit miest ir miesteli likimas zem atsinaujinti ir kiekvienais meatsidr ms Gibraltaro uztvankos tais duoti vis didesn derli tuo tarpu statytoj rankose. Venecijos ar Nea- intensyvi zemdirbyst zem nualipolio sedevr neperkelsi sie miestai na uztersia o nasiausi technik po gali likti gyvi tik ant tkstantme- poros desimtmeci pavercia metalo ci pamat tik tvirtai leid saknis lauzo krva. amzi palikim. Ir mes tas saknis Kiek daug pasaulis dar turi ismoktuos Vakar kultros civilizacijos pa- ti tiksliau - tiesiog prisiminti senmatus stengiams isgelbti. Tuo la- sias zinias ir tradicijas kurios palaibiau kad pati zmonija jau pasimok k pusiausvyr Gamtoje kurios dar is savo klaid ir bent jau tiesiogiai pa- zmog Gamtos dalele o ne jos valdosaulio paveldui negrasina. As ir sian- vu. Vardan ko mes taip nustekenome dien nesuprantu vardan ko vyko du zem suklme tokias gamtos reakcipasauliniai karai iszud arti simto jas nuo kuri turime gintis uztvanmilijon zmoni ir sugriov simtme- komis pylimais slptis nuo griauci kryb nanci viesul Aci Dievui kad baigsi pasauliniai 2012 met klimatins anomalijos kariniai zaidimai vairs valstybi kurios metu visas planetos karstis lyg priskyrimai blogio asims" invazijos susitelk Antarktidoje dar ir siandien okupacijos islaisvinimai" demokra- negali paaiskinti klimatologai bet tijos ir taikos atnesimas ant durtuv faktas lieka faktu: per visus metus branduoliniai sprogdinimai ir pan. ir vasar ir ziem - Antarktidoje neVisa tai baigsi kartu su naftos eros iskrito n viena snaig. Visus metus pabaigos pradzia. Kariauti pasidar laiksi nepaprasta siluma net karstis. pernelyg brangu. Aisku tam takos Piet asigalyje temperatra nenukriturjo ir naujo - daugiapolio - pa- to zemiau minus 10oC net birzelio saulio koncepcija bei Venesuelos pre- mnes. Per tuos metus istirpo net 1 zidento H.Caveso veiksmai jungiant tkstantoji dalis Antarktidos ledyno: vairias salis alternatyv ekonomin pavirsiumi tiesiog tekjo milziniskos blok. Pasirod kad labai skirtingas ups visa Roso lanka sueizjo atpasaulis sugeba taikiai ir darniai gy- skil simt kv. km ploto keli simt venti be policininko lazdos. Pries ke- metr storio ledkalniai patrauk tvirt amziaus pasaul ir jo energeti- siaur. Atmosferins silumos pertenius resursus kontroliavusios JAV po kliaus per metus virto milziniska vanpragaistingos Irako invazijos bei po dens mase kilsteljusi pasaulin van2012 met soko kai per metus van- denyn vidutiniskai 5 cm. denyno lygis pakilo 5 cm o naftos Po si kataklizm pasaulis karstlikainos sokteljo trigubai msi nesi- giskai pradjo ieskoti iseities nes prakisimo politikos. Aisku padjo ir pra- sidjo nebto masto kriz. Per metus regj Amerikos rinkjai: 2012 met bankrutavo pus automobili gamyprezidento rinkimus triuskinanciai kl pradjo strigti daugelis chemijos laimjo zalij pazir Demokrat gigant ir naftos perdirbimo moni partijos lyderis. Per tuos keturiolika neregtai isaugo dirbamos zems pamet demokratai sugebjo pakeisti klausa. Sugrieztintas Kioto protokoAmerikos veid: besaikio vartojimo las tapo pagrindiniu visiems privaloislepinta pilna yd visuomen per mu tarptautiniu susitarimu. desimtmet virto pamaldzia taupia Paradoksalu bet visuotin klimato nors kultriskai labai skirtinga bet atsilim lydi taika ir sutelktas darbas pilietiskai solidaria visuomene. lydi visuotinis dvasinis atsilimas suKad ir kiek galima buvo kritikuoti artjimas baznycios pilnos vairi tiamerikin gyvenimo bd t temp kjim zmoni. Ir neieskoma kaltj kuriuo gyveno Amerika iki 2012 ieskoma tik iseities. met reikia pripazinti kad siame organizme funkcionavo snaudzianPabaiga Vj pasjs Egl is Paparci Vesliai prazydo melsvas hiacintas. Net stabteliu kaskart zengdama pro duris visai uzsimirsus kad btent jis vyniojo vis kambar savo kvapus - pozemini upeli ir sauls zems grumsto ir pirm pavasarini pumpur saldumo. sisupu hiacinto kvap ir as zvilgsnis pasaul pasikeicia. Tereikia tiek nedaug. Kaip vaikystj sispiriu sau guminius ir iskeliauju ganyti upeli. Pakeliui nugriebiu issirangiusi sak ir jau galiu kurti istsus paslapci pasaullius kurie matomi ir suprantami man vienai ir niekaip nesuvokiami suaugliams. Jie tik linguoja galvomis ir stebisi kaip gali tas vaikas bti sitoks laimingas zliugsinciais vandens prisemtais batais apsarmojusiais plaukais raudonai nusalusiom rankytm ir dar varvekliu po nosim. k jie gali suprast koks smagumlis ltai bristi per didziuli bal ir pdomis ciuopti jos dugn: kur dar didelis ledo grumstas neistirps kur stkso akmuo kur pabir lyg kruop maz akmenli. Jeigu ritinsiu dar kelis didesnius akmenis ir dar kelis ledo luitus bus kuo smagiausias uost labirintas. Dabar jau galiu lazda varinti savo medin laivel baltom sniego burm. O dar domiau vadovauti visam laivynui eiti is paskos ir vis baksnoti lazda kad greiciau judt. Nejau visi suaug dideli dds mano kad Viespaciui j vadinamieji dideli darbai is aukstybi atrodo rimciau nei zaidimas Kad ir maziausias nanodaleles prasibraut zmons auksciausius kalnus ir kosmos kiek bekilt toliau Gamtos Dievo krinijos vistieks nesieks. Tegali siekti priartjimo prie Dievo prie Sauls skaitybs kad bent keliais tokio pat skaistumo spindulliais nusvist protas ir sirdys. Visa jau sukurta ir sudliota dar zmogui n nebuvus sitoje Zemje. O jam atsiradus pateikta berib erdv tenkinti savo smalsum krybiskum klausti ir atrasti atsakymus. Ir tam anaiptol nereikia mokti sudtingiausi zodzi ir formuli. Visa aplink kaip ant delno paduota. Dar ir dovan pridta rankos akys protas jausmai... Tik naudokis ieskok rask. Kuo arciau Gamtos tuo arciau Dievo. Nors zmogus krybinio kvpimo semiasi is Dievo krinijos visk pasiekia per aplinkui supainiotai iskreiptai nes ir pats tra krinys. Tad geriau zirti med ir suprasti jo kalb simbol esm stebt skruzdes uodus ar bites ir suvokt tobulai apskaiciuot stebukl. Argi medis mums nekalba apie amzinyb tstinum atsikartojim. Oho kokius istsus mokslus is vieno medzio gali suzinoti. K passi t ir pjausi is morkos skl niekuomet neisaugs bulv o is gils visad isaug zuolas. Tad niekad nesitikk kad vj pasjs pjausi ne audr. Kiekvien skla turi savo dygimo laik. O dar gali bti kaip ir su bulve: vien pasjus uzaugs visa desimtis. Ir su aidu tas pats kai mesteltas zodis gal is piktumo pavydo ar nesubrendimo grzta desimtgubu atsikartojimu ir dar kaln sniego gritimi. Ir zodis virto knu pasakyta. Kaip sunku giliau tai sismoninti nors kai tai vyksta zems kyje rodos aisku bet kai tai liecia subtilesnius knus ne vien rankomis apciuopam materij o jausmus ismint dor pasitikjim szin kazkaip staiga viskas tampa painu sudtinga. O argi nekalba ta pati gl ir zuolas apie tai kad niekas is niekur neatsiranda ir niekur neisnyksta Nejau zmog Visata Zem mesteljo akimirkai tik tam kad jis gerai pavalgyt nuspirkt dvar ir supt tikdamasis jog gal taps mslu rozi krmui arba dilgli kupstui. Bet is gils isauga naujas zuolas is jo kita gil ir taip toliau. Jei t gil kapteljo koks kkstas zuollis gali uzaugti kreivas. Jei ji nukrito ant akmens varganas zuollis bus mazas susiriets ar ligotas. Bet vai kaip jis stengsis stiebtis leisti sakneles kiek manoma placiau ir giliau. Juk ir plienas grdinamas per karst salt ir smgius. Siltnaminis augallis niekaip neatlaikyt net ir menkesnio vjelio bet stai tas iskryps uzsispyrs medelis visk atlaikys. O pien prasispraudusi pro mindomo saligatvio plyteli brksn stiepiasi saul ir sypso visu savo geltoniu. Ir taip lengvai jos neiskrapstysi stypso kaip sikirtus. Nemanau kad zmogus daro teisingai pikciausiom chemijom naikindamas uodus muses ziurkes pries tai nepamsts kodl ir kur pirmiausia renkasi parazitai. Prie siukslyn purvo puvsi ir smarvs. Argi ne aklas darbas naikinti mintancius siukslmis o ne pacias siuksles Tas pats ir gydant pritrenkianciais vaistais lig o ne jos priezast. Liga tra pasekm aidas gritis o ne tas zodis is kurio kilo aidas ir gritis. Kad ir kaip nepriimtinai skambt bet tas pats ir dvasiniame subtiliame pasaulyje. Piktos mintys palinkjimai o juolab darbai apsuka rat ir bumerangu sugrzta. Kiekvien kart kai kazkas vyksta ne pagal ms nor reikia smerkti ne or valdzi kaimyn gyvenim ar likim o issikelti sau tok klausim: kokio mano zodzio darbo aidas tai yra ir ko galiu ismokti kad vis neklupciau kaip aklas uz to paties kupsto bet eiciau tolyn. 2007 Nr. 3 - ZALIOJI LIETUVA persona grata Zaliasis angelas" zvelgia issaugot Pilaits misk dr. Angel SARLAUSKIEN Pilaits kroninink ZL korespondent Nuo 2002 met ne vienas Lietuvos gyventojas Janin Gadliauskien Lietuvos zalij judjimo pirmininko pavaduotoj Vilniaus Pilaits bendruomens pirminink - galjo matyti per televizij girdti per radij su jos mintimis susipazinti skaitydamas laikrascius. Viskas prasidjo kai Vilniaus miesto savivaldyb nutar is Pilaits mikrorajono gyventoj atimti greta esant 120 hektar upeliais israizyt jauk gausiai lankom pusyn j iskirsti ir paversti golfo aikstynais bei atitverti nuo neturtingj vilnieci. J.Gadliauskien sutelkusi aktyvi pilieci bendruomen tapo pasipriesinimo siam brutualiam valdinink aktui iniciator. Po kelis metus trkusio protesto akcij piket teism maratono Vilniaus miesto savivaldybs sprendimai Pilaits misko atzvilgiu buvo paskelbti niekiniais. Pilaits bendruomens kova uz savo prigimtines teises net prilyginta antrajai Sjdzio bangai. Sis pasipriesinimas ir pasiekta pergal inicijavo burtis ne vien gyventoj bendruomen kovai su korumpuota savanaudiska valdininkija. Zirmn Virsuliski Naujamiescio rajon gyventoj bendruomens vliau perm estafet is Pilaits ir apgyn savo teises gyventi darnioje aplinkoje. Dar pries prajusius Seimo rinkimus J.Gadliauskien kandidatuoti po savo partijos vliava kvietsi ne vienos partijos lyderis bet ji neskubjo. Pagaliau atjo rinkimai vietos savivaldos tarybas. Vl pasipyl vairiausi partij pasilymai. J.Gadliauskien ir s kart atsilaik. Taciau kalbinjama bendruomeni organizacij ir paties Zalij judjimo kuriam ji atstovauja Vilniuje pagaliau apsisprend. Kadangi savo poziriu zmogaus ir gamtos santyk Lietuvos zalij judjimui yra artimiausia Lietuvi tautinink sjunga (rinkiminis srasas Nr.15) J.Gadliauskien pasirinko si partij. Sios partijos programoje yra tvirtintos tokios nuostatos: savivalda o ne savival komunalin o ne privati politika silumos vandentiekos energetikos kyje valstybs parama bendruomenei atsakingam verslui valstybin svietimo kultros sveikatos apsaugos politika tiesioginis pilieci dalyvavimas priimant bendruomenei svarbius sprendimus ir pan. J.Gadliauskien Lietuvos tautinink sjungos srase Nr. 15 rasyta antruoju numeriu. Pirmuoju numeriu rasytas Gintaras Songaila sios partijos pirmininkas. Tai rodo koks aukstas pasitikjimas sia veiklia szininga principinga be galo silta ir simpatiska moterimi. Z alia si s angel a s" Z alij priz a s uz zenklius nuopelnus g a mtai ir z mo n m s Zaliasis angelas" Zalij judjimo steigtas prizas teikiamas kas antri metai. Juo apdovanojami tik ypatingai Lietuvos gamtosaugai nusipeln zmons. Pavyzdziui 2006 metais Zalij angel" gavo zurnalist LNK kanalo Paskutin instancija" vedja Rta Grinevicit uz reportazus paviesinancius valdininkijos juodus darbus. Nezinia ar tai atsitiktinumas bet po j supleskjo zurnalists sodybos namas sugedo masinos kuria ji vaziavo stabdziai. Jau ketvirti metai kai vienas Zaliasis angelas" glaudziasi Pilaitje. Priminsiu kaip jis cia atsirado. Pilaits gyventoj bendruomen suburta Janinos Gadliauskiens stojo ginti greta esant rekreacin misk nuo iskirtimo. Nelygi sio rajono gyventoj kova su Vilniaus m. savivaldybs valdininkais truko apie dvejus metus. Gal gale Vyriausiame administraciniame ir Auksciausiame teismuose buvo rodyta kad Vilniaus merija perduodama Pilaits misko teritorij Zvryno golfo klubui grubiai nusizeng statymams. Pilaits bendruomen apgyn misk jis ir siandien zaliuoja ir yra gausiai lankomas vilnieci kurie cia suranda ramyb tyl atgaiv. Uz si pergal Pilaits bendruomen gavo Zalij Ant Janinos Gadliauskiens peci gula viso Vilniaus rpesciai kaip isaugoti miest zali saug ir patraukl sveciams angel". Vytauto Damaseviciaus nuotrauka Zaliojo angelo" J.Gadliauskien bt verta pati ir uz iniciatyv sustabdyti dalyvauja pripazinti ir pripazinimo akcij J. Gadliauskien suorganizavo J . Gadliauskien s st ipryvisuotin Giluzio ir Salots ezer pa- siekiantys menininkai. Paskutinysis ir pries neracional transporto probleb s ver sm s kranci perdavim privacioms staty- poezijos pavasaris puikiai vertintas m sprendim sostinje milijardus boms be galimybs prieiti prie j viso net Pilaits seninijos atstov papras- mokesci moktojams galint atsieiti Tai kur gi slypi J.Gadliauskiens feVilniaus gyventojams. Tokios paezeri tai zvelgianci sios bendruomens tramvajaus projekt bei greitkeli tie- nomenas visur suspti visk nepriepoilsiaviets reikalingos atsigaivinti veiksmuose smokslo pdsak. Kitas sim per tankiai apgyvendintus mi- kaistingai atlikti daugeliui konstrukkarstymeciu pailsti savaitgaliais su zenklus J. Gadliauskiens nuopelnas krorajonus ir rekreacijai tinkancius za- tyviai pagelbti Laikas atsakyti tiesiai seima vieniems ar su draugais kad ne- kasmetins Uzgavni eityns Pilai- liuosius plotus. - begalin meil Lietuvai ir paprastiems reikt trenktis pasaulio krast. Gaila ts gatvmis ir persirengli sokiai prie jos zmonms. Tai tikriausiai atsiranDarnoje mot inyst darbet kol kas Pilaits Karoliniski Vir- lauzo Pilaits pagrindinje aikstje. da besiklausant dain kokia grazi ta ba s ir vi suomenin veikl a suliski gyventoj reikmms pavyko Lietuva Tvyn arba klaidziojant po atkovoti tik vien 1 5 ha ploto Gilu- Uz kultrinio ir g a mt inio jos zaliuojancias girias bei prisimenant paveld o i s saugojim Rpinimasis kad seima bt tin- tv pasakojimus apie diding Lietuzio papldim taciau J.Gadliauskien kamai pamaitinta - J.Gadliauskiens vos praeit. Totalaus pasiaukojimo fetvirtai pasiryzusi kovoti iki pergals uz 2006 metais Janina Gadliauskien kasdienyb. To ji paiso ir niekada tam nomenas bdingas daugeliui Lietuvos vilnieci pamgtus ezerus. antr kart is eils isrinkta Lietuvos nenusizengia bdama net labiausiai sviesi zmoni kurie skirtingais istozalij judjimo tarybos pirmininko uzsimusi. Besiklausydama lankyto- riniais tarpsniais buvo greta paprast Tarnyst art imui pavaduotoja. Su siomis pareigomis j ar tapusi domia j pasnekove vai- zmoni siek savo darbu ir atjauta paKadangi Pilaits bendruomen savo prasiplt jos tarnysts zmogui ribos. riausiomis temomis (politikos nauj lengvinti j sunki gyvenimo nast veiklai neissikovojo joki patalp Todl nieko nuostabaus jei Pilaits knyg spektakli koncert) paga- o pat krast padaryti sviesos oaze li Zaliasis angelas" glaudziasi Gadliaus- bendruomens pirminink gali pama- mina skanius patiekalus is kasdienis- kusioms tautoms. Dziugu kad toki k buto kurio adresu registruota ir tyti uoliai ginanci Trak ezer pa- kiausi produkt. Neretai jais lyg tiksl zmons atsiranda ir siuo sunkiu bendruomen svetainje. Svetain krantes nuo visisko j perdavimo pri- bt vyresnioji sesuo ar motina pa- zmogiskosioms vertybms laikotarpiu. J.Gadliauskienei atstoja ir kabinet. vaciam naudojimui organizuojanci vaisina namus atjusius interesantus. J.Gadliauskien visada laiku atsiCia ji raso rastus tiek auksciausias akcijas pries Dzkijos piev ir sodyb Greitai ir skaniai kaip ir is nieko tai- randa pacioje kebliausioje visuomenei tiek zemesnes valstybines institucijas uzliejim ten nutarus statyti hidroe- syti maist ji ismoko augdama kaime priimam sprendim vietoje ir moka Pilaits gyventoj gerbvio gerinimo lektrin pries Siaurinio Lietuvos kras- - Kaltinnuose Zemaitijoje tradici- zaibiskai suburti zmones galincius klausimais kuria tekstus piket pla- to pavertim danisk kiaulidzi kom- ni vertybi seimoje kur tvas gims toki situacij isvesti is aklaviets. Ji sakatams kai kietasprand valdininki- pleksais su placiai plintancia smarve ir dar devynioliktojo amziaus pabaigoje vanaudzi valdinink rankose tampa gindavo nuo iskirtimo tebezaliuojan- pliuojancia zaizda su kuria jie prija tyl gyventoj bals nebereaguoja. isliejamomis srutoms. J.Gadliauskien viena is pirmj t med surasdavo laiko knygoms pa- versti skaitytis. Cia pas J. Gadliauskien apsilanko ne tik Pilaits ir Vilniaus bet ir kit stojo pries sostins centro uzstatym skaityti kuriomis noriai dalinosi su JaNebuvo n vieno atvejo kad Lietuvos vietovi zmons su savo r- dangoraiziais pries jo kultrinio pavel- nina smuikavo mama mokjo galyb J.Galiauskien matydama juoda sapesciais ir viltimis tikdamiesi pa- do naikinim zmogiskai nepamatuo- liaudies dain. kyt balta. Tiesumas - vienas is jos Matydami visada tvarking ir pa- pagrindini bruoz. Antras bruozas galbos. Janina jiems is ties pagelbs t sutankinim zali zon su skveypac tada jei ginti reiks visiems svar- reliais pavertim nauj pastat statyb sitempusi zavi moter mazai kas atjauta ir noras padti kiekvienam bius tikslus. Tiesa ji atsiliepia ir gana aikstelmis. Zenklus J.Gadliauskiens zino kad ji turi penkis vaikus kurie kuris savo pastangomis nebegali susiasmeniskus taciau socialiai skaudzius nuopelnas ir buriant Vilniaus se- apsilankius jaukiuose jos ir jos vyro doroti su iskilusiu statyminiu rebusu reikalus. Pavyzdziui kai is Pilaits namiescio issaugojimo iniciatyvin Stepo statyb specialisto namuo- ar visisku nesiskaitymu su jo teismis. municipalini but bandoma ismesti grup kai pagalbos jo unikalumui is- se niekada be reikalo netrikdo jau- Cia ji su zmogumi kalbasi be savo titu gatv neturtingas seimas negalincias saugoti prireik kviestis net komisij kios j tvarkos. Vyresnieji du vaikai l o kaip lygi su lygiu. uzsimokti uz komunalines paslaugas is UNESCO. Ne be J.Gadliauskiens jau studentai. Simona po dails stuJanina tokius valdinink zingsnius zi- paramos neseniai byl teisme laimjo dij M.K.Ciurlionio men mokykloP.S. Nors Gadliausk seimos butas niasklaidai padedant iskelia viesum zirmnieciai susitelk pries statybos je mokosi Vilniaus dails akademijoje devynaukscio namo sestame aukste ir apgina socialiai remtin zmoni tei- bendrov kuri m statyti gigantisk Laurynas pasirinko chemijos mokslus jo kieme akis malonina Janinos pasoses stog virs galvos. Kaip pagelbti statin vaik zaidimo aikstels ir zalio- Vilniaus universitete. Keturiolikos ir dintos ir prizirimos gls bei krmai zmonms J. Gadliauskien turi nema- sios poilsio zonos vietoje. Visai nese- penkiolikos met pametinukai Karo- kuriuos kaip ir greta zaliuojant Piniai J.Gadliauskien organizavo skai- lis ir Mindaugas vaziuoja groti birby- laits misk zvelgia Zaliasis angelas" z patirt. Be J.Gadliauskiens pastang issau- tling Vilniaus miesto bendruomeni nmis miesto centr. Koridoriuje sve- stovintis ant palangs svetainje. Jei goti poilsiui ms gamtin aplink ir pilietini judjim protesto akcij ci pasitinka jauniausioji septynmet sis angelas turt balsavimo teis jis miskus ezerus zenkls nuopelnai ir pries skubos tvarka ketinam patvir- dukra Austja. Ji kiekvien atjus vietos savivaldos tarybas rinkt Janin Pilaits mikrorajono kultrinje vei- tinti Vilniaus bendrj plan kuriame tv namus siltai pasveika ir tik po to ir j panasius zmones. kloje. Jos iniciatyva cia jau vyko ketu- zvelgiami savanaudiski proteguojam nueina prie savo uzsimim. ri poezijos pavasariai kuriuose noriai verslo grupuoci interesai. Nemazai klimatas 2007 Nr. 3 - ZALIOJI LIETUVA Ne skolinams o jau vagiame Zem is savo vaik Visos net ir pacios maziausios valstybs turi prisidti sprendziant visuotins klimato kaitos problemas nes su sia kaita susijusius skaudzius gamtos isskius teks patirti visai zmonijai kiekvienam zmogui kad ir kurioje salyje jis gyvent" sak aplinkos ministras Arnas Kundrotas diskutuodamas vasario 2 d. Paryziuje prasidjusiame aplinkosaugos klausimams skirtame tarptautiniame forume Zems pilieciai". Ji surengta Pranczijos prezidento Lietuvos zalij judjimas solidari- roso ir kit tarptautini organizacij Jacques'o Chirac'o iniciatyva po to kai zuodamasis su Ispanijos ir Pranczijos vadovai. Kodl nebegalima delsti taivasario pirmj 500 pasaulio moks- aplinkosauginmis organizacijomis kliai pastebjo viena is konferencijos linink Paryziuje prijo isvad kad kviet Lietuvos gyventojus vasario 1- dalyvi. Jos zodziais mes Zem jau prasidjo klimato kriz kuri sukl osios vakar (19:55 20:00) isjungti vagiame is savo vaik. Ne skolinams ne kas kitas o tik tai zmogus. Moksli- visus elektrinius prietaisus kas simbo- o vagiame nes skol dar galima grnink pranesime teigiama kad plane- lizavo 5 minutes poilsio Zemei. T aki- zinti" sak Arnas Kundrotas. Kontos pavirsiaus atsilimo priezastis an- mirk buvo uzgess ir Eifelio bokstas ferencijos dalyviai dvi dienas svarst tropogenins o ne natralios kilms bei trij milijon prancz bstai. klimato kaitos biologins vairovs siltnamio dujos. Prognozuojama kad Vasario 2 dien Paryzi buvo pa- nuskurdimo vandens istekli mazjiiki 2100 m. temperatra pakils tarp 1 8 kviesti vyriausybi verslo sfer atsto- mo aplinkos tarsos problemas aptar ir 4 laipsni pagal Celsij o pasauli- vai mokslininkai zyms visuome- koki veiksm pirmiausia reikia imtis. nis vandenyno lygis nuo 18 iki 59 cm ns veikjai daugiau kaip is 60 sali. Apie tai placiau skaitykite kitame Zakad iki sio amziaus vidurio istirps Ark- Tarp sio tarptautinio forumo dalyvi liosios Lietuvos" numeryje. ties vandenyno ledas. Taip pat tiktina Jungtini Taut generalinis sekretokad padazns karscio bangos ir tropi- rius Ban Ki-moon'as Europos Komi- ZL AM ns audros. sijos pirmininkas Jos Manuel'is Bar- "Dar ne per vlu" skelbia Greenpeace uzrasas ant Eifelio boksto Greenpeace nuotrauka Ar 2007-ieji metai taip pat bus rekordiniai Pradzia 1 psl. Te mper atr anom alijo s regionuo se 2006-j pradzia buvo neprastai silta daugelyje Siaurs Amerikos viet bei Europos vakaruose arktinse salose. Nors ir bt salt ziem Azijoje Rusijos Federacijoje bei kai kuriose Ryt Europos salyse taciau Kanadoje tais metais buvo pati svelniausia ziema is vis kada nors uzregistuot. JAV sausio-rugsjo mnesiais uzfiksuota pati auksciausia is kada nors buvusi oro temperatr. Nuolatinis ekstremalus karstis rytines Australijos zemes degino nuo 2005-j gruodzio iki pat 2006-j Iki 2005 met Arktis neteko 5 9 mln. km2 ledinio pavirsiaus. Pagal naujausius skaiciavimus kovo pradzios. Tuo metu buvo pasiekti nauji temperatr rekordai. Pavyzper ateinant desimtmet Arkties ledynai sumazs 8 59 % arba 60 421 km2 per metus (toks dziui sausio 1 dien Sidnjuje buvo mazdaug yra Lietuvos plotas). itin karsta gyvsidabrio stulpelis pasiek +44 2oC padal. Karscio bangos pinai) iskrit 500 mm krituli sukl n j skaici (16). 11 is j pasiek uraga- gero nezada. Neprastai siltos vandepasiek ir Brazilij. Laikotarpyje tarp didziules nuosliauzas dl kuri zuvo no siprum o 6 - superuragano" lyg. nyno srovs prie Piet Amerikos siausausio ir kovo Brazilijoje Bom Dzezudaugiau nei 1000 zmoni. Australijos baseine susiformavo 12 rs vakar pakrants ir toliau rodys so vietovje buvo uzfiksuota pati auksPo 2005 met Europoje buvusio visa tropini ciklon du is j siautjo il- savo neigiam tak. J poveikis truks ciausia per vis istorij oro temperato griaunancio potvynio vien tik tirpsgiau nei vidutin ciklono trukm. Tro- tris pirmuosius 2007-j met mnera + 44 6 C. tantis sniegas bei stiprios litys 2006 pinis ciklonas Laris" prie Kvinslendo sius. Prie sio faktoriaus dar prisideda ir Keletoje Europos bei JAV vietovi m. balandzio mnes sukl naujus krant gavo didziausi jg ir sunai- aerozoli bei kitoki kenksming meliep ir rugpjt taip pat buvo uzfikpotvynius palei Dunoj ir si up pakino 80-90 % Australijos banan der- dziag plitimas aplinkoje teig JAV suotas rekordinis karstis. Oro tempesiek didziausi is kada nors registruoliaus. profesorius Ch.Folandas. ratra daugelyje JAV vietovi tada pao t vandens lyg. Labiausiai potvynis Lietuvos klimatolog A.Galvonait siek + 40 C ar net dar daugiau. Liep pakenk Bulgarijos Vengrijos RuO zono sluok snio teigia kad Lietuv gali sugrzti 1999 Vidurio Europoje oro temperatra St iprio s lit ys munijos ir Serbijos regionams. Buvo m a zjim a s vir s gruodzio 9 d. viesjs" uraganas buvo pati auksciausia is vis kada nors o b ei p ot v yniai uztvindyta simtai tkstanci hektar Antark t id o s Anatolijus" tuomet padars per 40 uzfiksuot ir 2 7 C virsijo klimatin zems nukentjo desimtys tkstanci mln. Lt zalos. norm. Siaurs Afrikoje (Maroke ir Alzyre) zmoni. 2006 met rugsjo 25 d. virs AntarkMokslininkai lyg ir sutaria kad va2006-j ruduo buvo ypatingas dau2006 metais buvo uzregistruoti potvytikos buvo uzregistruota maksimali saris Lietuvoje issilaikys pakankamai gelyje Europos viet o temperatra 2 niai kurie pakenk infrastruktrai bei M irt ne sant ys Pie tryci ozono skyl kuri sudar 29 5 mln. km saltas taciau neatmestina ir tai kad klimatin norm virsijo trimis laispstapo keletos zmoni zci priezastimi. A zijo s taifnai plot. Tai dar daugiau nei ankstesnis kovas jau bus gan siltas arba saltas niais. Daugelyje sali tai buvo pats silVasar reti Sacharos dykumai liets rekordas pasiektas 2000 met rugspereinantis salt vasar. Tam takos ciausias ruduo per vis metereologijos 2 Tindufo rajone sukl didelius potvySiaurs vakarinje Ramiojo vandej (29 4 mln. km ). Net 40 8 megatogali turti bet kuri pasaulio klimato istorij. nius dl kuri prazuvo 70 % derliaus nyno dalyje 2006 metais susidar 22 n ozono (tai taip pat rekordinis dydis) anomalija. Pagal Reuters" paskelbt bei issikl 60 000 zmoni. Bilmy- tropiniai ciklonai. 14 is j buvo taif- netekta dl itin dazno ozon naiki- kompiuterin klimato raidos model Uz sit susio s sausro s je (Nigeris) pats didziausias nuo 1923 no stiprumo. Taifnai Cancu" Pra- nanci chemikal naudojimo. Dl to garsioji ledo kepur siaurs asigalyje Uzsitsusi sausra pastebta kai kurio- met krituli lygis pakenk beveik pirun" Kaemu" Saomai". Ksang- vliau Antarktidoje sek kaip niekad gali dingti jau 2040 metais. Tai prazse Didziojo Afrikos rago vietovse ap- 50 000 zmoni. Stipriausi per pasta- sanj" Simoron" bei tropinis stormas salta stratosferin ziema o zema sau- tingai atsiliept ne tik tokiom salims imanti dal toki sali kaip Burundis ruosius 50 met liets labai pakenk Bilis" tapo daugelio zmoni zties sio temperatra dar 20 % sumazino kaip Olandija ar Danija bet ir ms Dzibutis Eritrja Etiopija Kenija So- ir Nigerijos zems kiui. Dl lici priezastimi. Tropiniai ciklonai sausu- ozono sluoksn. Vliau kiek svelnesns salies Zemaitijos-Pajrio zonai. malis ir Tanzanija. Dl maisto stigiaus nukentjo maziausiai 11 milijon zmoni. Ypac baisi sausra buvo Somalyje vietiniai gyventojai tokios nemat jau vis desimtmet. Daugelyje Australijos vietovi dl krituli stokos 2006-ais metais nukentj regionai vliau atsigavo itin sunkiai. Tam takos turjo ir 2002-2003 bei 1997-1998 met sausros. Kai kuriuose rajonuose sausros uzsits iki 510 met o vakarinje Australijoje iki 30-ties met. JAV pietvakarinse dykumose bei rytus nuo j esanciuose plotuose pasitaikancios vidutins sausros tapo ilgalaikmis ir apm pietines prerijas taip pat buvo uzfiksuotos vakarus nuo Didzij ezer. Sausra ir neprastas karstis takojo rekordiskai aukst misk gaisringum dl kurio gruodzio pradzioje sudeg daugiau nei 3 8 milijonai hektar JAV misk. Pietinje Brazilijos dalyje met pradzioje vyravusi sausra atnez didziulius nuostolius zems kiui. Vien soj pupeli derlius buvo 11 % mazesnis nei planuota. Smarkios sausros taip pat paliet ir Kinij. Milijonams hektar pasodint kultr buvo itin pakenkta Siciuanio provincijoje bei rytinje Kinijos dalyje. Dl uzsitesusi sausr visus pamintus regionus istiko didel geriamojo vandens stoka. sukelt grici ir purvo nuosliauz moje nusines daugiau nei tkstancio temperatros sumazino didziuosius rugpjt Etiopijoje zuvo 600 zmoni. zmoni gyvybes padar ekonomini 2005 met ozono sluoksnio praradiKeletas ypac pavojing potvyni vyko nuostoli daugiau nei uz 10 milijard mus. Dira Dauje bei palei Omo up o spal JAV doleri. Daugiausiai nuostoli paL eda s Ark t yje ir lapkrit - Didziojo Afrikos kysulio tyr Kinija. gr sming ai t irp sta salyse. Labiausiai nukentjo Etiopijos Taifnas Durianas" 2006 met lapKenijos ir Somalio regionai. Stiprs kricio-gruodzio mnesiais Filipinuose 2006 metais ledynai Arktyje toliau liets prasidjo po uzsitsusios sausros pakenk beveik 1 5 milijon zmoni. smarkiai tirpo. Iki 2005 met Arkir perdzivusi dirva nesugebjo sugerti Zuvo daugiau nei 500 zmoni o sim- tis neteko 5 9 mln. km2 ledinio pavirdidziulio kiekio lietaus vandens. tai dingo be zinios. siaus. Pagal naujausius skaiciavimus Stiprs potvyniai Bolivijoje ir EkvaUragan formavimosi metu Atlan- per ateinant desimtmet Arkties ledydore pirmaisiais met mnesiais su- to vandenyne 2006 metais susidar 9 nai sumazs 8 59 % arba 60 421 km2 kl nuosliauzas dl kuri grsm is- vardus gav tropiniai stormai. Penki is per metus (toks mazdaug yra Lietuvos kilo desimtims tkstanci zmoni. j buvo uragan stiprumo du - itin plotas). Didzils litys Suriname geguzs galingi prilygo 3 kategorijai. O stai rypradzioje issauk didziausi per pasta- tiniame siaurins Ramiojo vandenyno Kokie bus 20 07-ieji ruosius metus salies stichin nelaim. dalies plote susiformavo 19 vardus gaPer penkias dienas Leito saloje (Fili- vusi storm. Tai zymiai virsijo viduti- Ateities prognozs deja irgi nieko 2007 Nr. 3 - ZALIOJI LIETUVA zems kis Protingas darzas: Keturios derlingumo slygos Dirvos aktyvumo ir maisto medziag islaisvinimo slygos: 1. Optimalus ir pastovus drgnumas. Kai sausa dirva sukietja gyvyb joje beveik uzmiega - sustoja irti organika ir nutrksta azoto fiksacija. Kai vandens per daug viskas dsta ir kenksmingos organins medziagos pradeda rgti. 2. Oro kanal ir ertmi sistema surista su atmosfera. Be deguonies azotas nepereina prieinamas augalams formas (nitrifikacija) neveikia rgstys tirpdancios fosfor kal ir kitus elementus be kanal dirv nepatenka rasos vanduo negyvena mikrobai kirmls vabzdziai. 3. Vasar dirva turi bti pastoviai saltesn negu oras. Kitaip jos viduje esanci ertmi sienelse nesikondensuoja vanduo. Apskritai temperatros suoliai - stresas saknims ir dirvos gyviams. kanalus. Be to sutriname dirvozem sluoksnis isgelbjamas nuo vandens miltelius is kuri po pirmo lietaus pertekliaus. Tais paciais kanalais nusisusidaro tesla kuri isdzivusi panasi leidzia anglies dioksidas (CO2) - dujos kiet plyt ir skilinja. Jei isverciame ir kuri dka tirpsta mineralai. Ant kapodirv kuris dar labiau links suda- nal sieneli veisiasi is oro azot sisaryti kenksming plut tai galutinai su- vinantys mikrobai. trukdome orui patekti dirv. O mes Bet svarbiausia - siais drgnais ir gyis virsaus dar vanden pilame! Kauptu- vais kanalais lengvai juda jaunos nauj kas padeda siek tiek islaikyti drgm augal saknels greitai prasiskverbdabet purenimas negali isgelbti dirvos mos podirv prie vandens ir maisto. nuo dusimo: pernelyg storas sutank- Pvz. bulvs pasodintos po nupjaut js sluoksnis ir trumpalaik struktra lubin (j saknys bna labai giliai) yra Bet svarbiausia - siais drgnais ir gyvais kanalais lengvai juda jaunos nauj augal saknels greitai prasiskverbdamos podirv prie vandens ir maisto. Pvz. bulvs pasodintos po nupjaut lubin (j saknys bna labai giliai) yra atsparios sausrai o j sakniavaisiai uzauga labai lygs. issilaikanti tik iki pirmojo lietaus. Drgm ir oras nra atskiri faktoriai kaip mes naiviai tikime is pradzi atsparios sausrai o j sakniavaisiai uzauga labai lygs. Pagrindinis darzininko tikslas - issaugoti dirvos struktr ir jos rysius su atmosfera. Tam reikia: 1. Dirv dirbti ir purenti ne giliau kaip 4-5 cm. 2. Dirvos pavirsius turi bti pastoviai uzdengtas komposto sluoksniu (kaip gamtoj). Dirbant zem reikia apsiriboti skutiku 2 5 cm gylyje nupjaunant piktzoles. Tokiu bdu dirva puikiai purenasi pati ir atgyja" jos derlingumas. V si dirva to paklod issprendzia si problem. Mulcio sluoksniu uzklota dirva ilgai - vis vasar - lieka pakankamai vsi. O pats kompostas greitai syla jame prasideda aktyvus nitrifikacijos procesas ir islaisvinami kiti elementai kurie kanalais nusileidzia prie jaun sakn. Siltame prisotintame vandens gar ir anglies dioksido (CO2) oro sluoksnyje ant komposto paklods puikiai vystosi augal antzemin dalis. Anglie s diok sida s (CO 2) 4. Angliargsts perteklius (H2CO3) mineral tirpdymui. Angliargst susidaro susijungus anglies dvideginiui (CO2) su vandeniu. Be jos podirvis neatiduoda augalams maisto medziag. Taip susidaro geriausia aplinka saknims. D rgm ir or a s Jei giliai ariame (kasame) tai suardome pvanci sakn ir sliek padarytus kasdami o paskui laistydami. Pateks Reikiam temperatr ir anglies di dirv per joje esancius kanalus van- oksido (CO2) kiek palaiko mulciaduo ir oras kartu pripildo juos ir atsve- vimas. Kad vanduo kondensuotria vienas kito kiek. Kanal yra mi- si dirvos ertmse jos turi bti vsios. lijonai ir daugelis j nusileidzia netgi Salciau pavsyje. Btent dl sios prie 4 metr gyl! Dirvoje turbt nra zasties miskai yra tokie drgni - juose nieko svarbesnio uz siuos kanalus. Jais netgi saltiniai istryksta. Bet nitrifikaoras patenka dirv. Ant kanal siene- cijos proces vykdancioms bakterili net ir sausros metu iskrenta vidin joms reikia silumos. Jeigu zem kasarasa drkinanti dvigubai geriau negu ma tai pavasar ji greitai praranda vs krituliai. Jais lietaus vanduo nuteka ir dzista o augalams trksta azoto. podirv ir kartu virsutinis dirvos Tada mes beriam salietr. Kompos- Atlikti bandymai parod kad rgscioje terpje fosforo druskos tirpsta 30 kart greiciau. Kiti elementai - mazdaug taip pat. Rgstis mineralams tirpdyti isskiria saknys o taip pat mikrobai. Bet svarbiausias tirpiklis - anglies rgstis (H2CO3). Jos saltinis anglies dioksidas (CO2). Anglies dioksid isskiria bekvpuodami vabzdziai ir mikrobai kurie skaido organik. Jis reikalingas fotosintezei: jeigu pakeltum jo koncentracij ore iki 15-20 % derlius gali padidti 1 5 karto. Taciau anglies dioksido Istrauka is N.I.Kurdiumovo knygos (CO2) perteklius stabdo nitrifikacijos proces dl to tenka berti didel kiek "Protingas dazas" (2006 m.) salietros (azoto trs) ir iskyla nitrat problema produktuose. Mulciavimas kompostu issprendzia ir si problem. Komposto sluoksnyje susidars anglies dioksidas bdamas sunkesnis uz or dirvos kanalais nusileidzia podirv kur ir tampa angliargste (H2CO3). O virsuje lieka oro ir toliau vyksta aktyvus nitrifikacijos procesas. Stai taip! Verta visada palikti lauke siaudus ir bulvienojus. Po ankstyvo derliaus pasalinus juos skutiku reikia uzsti lauk dobilais kuriuos ruden nupjauti. Tokiu bdu dirva purenasi pati ir susidaro komposto sluoksnis. Tiesiai j reikia sti pavasar 3-5 cm gylyje. Paskui 2-3 kartus pereiti paslio tarplysvius arkliniu ravtuvu - tuo paciu skutiku tik skirtu piktzolms pjauti. Paskui kultriniai augalai padengia dirv sudaro pavs tarplysviams ir sparciai vystosi. Taigi zems nereikia nei arti nei akti nei kultivuoti - reikia tiktai sti ir rinkti derli. Senovs Mesopotamijos ir Egipto zemdirbiai taip isaugindavo fantastiskus derlius. Issivysciusi sali fermeriai jau pradeda dirbti zem neariant jie skmingai dirba skutiku. Bet stai klausimas: jeigu viskas taip paprasta ir gerai sekasi kodl gi mes kasame Kodl gi mus moko kruopsciai apdoroti dirv Apie tai skaitykite kitame "Zaliosios Lietuvos" numeryje. Japonijos zems kis Japoniski ryziai Koshihikari nebebus tokie skans nes zona kurioje ryziai gali normaliai augti persikelia siaur pranesa Japonijos Aplinkos apsaugos ministerija. Ministerija s fakt paskelb kartu su kitais nacionalini tyrim rezultatais kuomet Jungtins Tautos penktadien vasario 1 d. paskelb raport apie paspartjusius klimato kaitos procesus. 2006 metais Tokijuje buvo 38 dienos kuomet oro temperatra virsijo 30 laipsni Celsijaus. Japonijos nacionalinis ekologini tyrim institutas prognozuoja kad iki sio simtmecio pabaigos toki dien bus 2-3 kartus daugiau. Pranesime taip pat teigiama kad kur kas padazns taip vadinamas El Nino fenomenas o tai reiks vis stiprjancias litis liepos-rugpjcio mn. ir sausr kitais met laikais. Esant tokioms aplinkybms ryzi derlius daugelyje salies viet pietus nuo Tohoku regiono per ateinancius 50 met sumazs 10 proc. Dl klimato kaitos sultjus Naujos knygos: Ekologinis kis Agrastai / Antanas Ryliskis. - Vilnius : Valstieci laikrastis 2006 (Vilnius : Standart sp.). - 46 2 p. : iliustr. - Tirazas 3000 egz. - ISBN 9955-708-05-0 Bitininko kalendorius. - Kaunas : Kauno medicinos universiteto leidykla : Laikrascio "Ave vita" redakcija 2000- .2007 metams / pareng Vytautas Salinka. - Kaunas : Salix alba 2006 (Kaunas : Morknas ir Ko). - 136 p. : iliustr. - Tirazas 800 egz. - ISBN 9955-9610-6-6 Darzininkui-sodininkui : darbai pagal Mnul : sieninis kalendorius . - Vilnius : Katikauga 2002- .2007. - 2006 ( Vilnius : Spauda). - 734 p. - Virs. antr.: Sodininkui-darzininkui darbai pagal Mnul. - Tirazas 20 000 egz. - ISBN 9955-685-05-0 Ekologin sklininkyst / Lietuvos zems kio universitetas pareng V. Rutkovien L. Cesonien A. Sliesaravicius . - Akademija (Kauno raj.) i.e. Kaunas : Judex 2006 (Kaunas : Judex). - 53 1 p. 4 iliustr. lap. : iliustr. - Santr. angl. - Tirazas 250 egz. - ISBN 9955-581-64-6 Ferma : zurnalas gyvulininkysts specialistams ir kininkams. 2006 Nr. 1 / vyr. redaktor Danguol Kandrotien. - Kaunas : Terra publica 2006. - 63 p. : iliustr. - Tirazas 5000 egz. - ISSN 1822-5349 Kaip rpintis gyvn sveikata / Vytautas Stuikys. - Vilnius : Valstieci laikrastis 2006 (Kaisiadorys : A. Jaksto sp.). - 159 1 p. : iliustr. - Virs. aut. nenurodytas. - Tirazas 2000 egz. - ISBN 9955-708-03-4 Lauko augal ligos ir kenkjai : mokslinis metodinis leidinys / Lietuvos zemdirbysts institutas sudar Irena Brazauskien Roma Semaskien . - Akademija (Kdaini raj.) : Lietuvos zemdirbysts institutas 2006 (Kaunas : Arx Baltica). - 275 1 p. : iliustr. - Tirazas 500 egz. - ISBN 9955-650-12-5 (r.) Protingas darzas / Nikolajus I. Kurdiumovas is rus kalbos vert Jrat Ivanauskien ir Saulius Jasionis dailininkas Andrejus Andrejevas . - Kaunas : Mazoji poligrafija 2006 (Kaunas : Mazoji poligrafija). - 342 1 p. : iliustr. - Tirazas 2000 egz. - ISBN 9986-969-891. Knyga apie tai kaip sukurti derling ir graz sod kuriame beveik nra vietos sunkiam darbui ir kovai su piktzolmis bei kenkjais. ruosiasi didziajai migracijai siaur ryzi augimui nukents ir paci ryzi t pasaulinio vandenyno lyg. Jeigu jis kokyb - jie praras skaidrum. pakils vien metr - 90 proc. vis JaCentrinje ir siaurinje Kyushu re- ponijos krant atsidurs po vandeniu giono dalyje kur ryzi uzauginama ir potvyni reguliariai uzliejamos tebene daugiausiai dl padidjusio van- ritorijos kurios maitina milijonus midens isgarinimo dirbamieji laukai bus gruojanci pauksci - isnyks. pasmerkti sausrai. Kad isvengt nepaKad pasipriesint siems pokyciams geidaujam pokyci ryzi cheminje salis turs didziuli islaid. Reiks issudtyje j auginimas turs bti per- leisti 7 8 trilijonus jen kad pasirengti keltas Japonijos siaur. Tuo tarpu ten pakilsianciam vandens lygiui Tokijo auginamuose pomidoruose dl klima- ir Osakos lankose. Laukiama dideli to kaitos labai sumazs cukr kiekis. pokyci ir zuvininkystje. VandenyBesikeicianti aplinka pakenks ir no temperatrai pakilus daugiau nei zmoni sveikatai. Jau 2005 metais 2 laipsniais visos migruojancios zuvys Akita ir Iwate provincijose atsirado nersti plauks siaurinius regionus o Azijos tigrini masal (Aedes albopic- patiems japonams beliks zvejoti metus) kurie platina pavojingus karstli- dzas. gs virusus. Karstligs epidemija paLietuvos zalij judjimas primena skutin kart buvo kilusi 1940 metais kad Japonija buvo viena is trij pramo- Nagasaki ir Osaka miestuose taciau nini sali (kartu su JAV ir Australija) dabar sios ligos sukljai persikelia kur kuri nepasiras Kyoto protokolo dl kas labiau siaur. Taip pat padaugs siltnamio efekt skatinanci duj eminukentjusi nuo silumos smgio nes sijos sumazinimo. Tik vliau su didedien kuomet oro temperatra virsija lmis islygomis Japonija sutiko prisi35 laipsnius karscio taip pat daugja. dti prie Kyoto sutarties. Jungtins Tautos pranesa apie kylanZL inf. Lietuvos nacionalin Martyno Mazvydo biblioteka. Bibliografijos ir knygotyros centras. 2007 m.

INFO HASH : f9c355d1f79e2dd2b0e214a6fc4e165469a906dd

Download now

File Size: 1.7 mb