Download seminar.pdf

Contents : P enktasis Lietuvos minimaliai i n v a z i n s chirurgijos draugijos suva iavimas 67 ISSN 1392 0995 LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2004 2(1) p. 67 77 Penktasis Lietuvos minimaliai invazin s chirurgijos draugijos suva iavimas Prane im tez s iauliai 2004 03 26 2004 03 27 68 Penktasis Lietuvos minimaliai invazin s chirurgijos draugijos suva iavimas 1 Pirmoji skydliauk s ir prieskydini liauk videoasistuojam j operacij patirtis K. Strupas V. Bei a J. Baublien Vilniaus universiteto ligonin s Santari ki klinikos Pilvo chirurgijos centras Anesteziologijos intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras vadas. Videoasistuojam sias skydliauk s ir prieskydini liauk operacijas galima atlikti kai skydliauk s skilties t ris nevir ija 14 ml nepadid j kaklo limfmazgiai nustatyta prieskydin s liaukos adenomos lokalizacija. i operacij kontraindikacijos: l tinio tiroidito po ymiai anks iau buvusios kaklo operacijos medulinis arba anaplazinis skydliauk s v ys. Ligoniai ir metodai. Vilniaus universiteto ligonin s Santari ki klinikos Pilvo chirurgijos centre 2003 m. atliktos 6 videoasistuojamosios operacijos: 5 ligoniams kuriems buvo pavienis skydliauk s mazgas atlikta lobistmektomija ir 1 ligoniui pa alinta prieskydin s liaukos adenoma. Operacijos technika: daromas skersinis 2 cm ilgio pj vis kakle po priekiniais kaklo raumenimis paki ami kabliai. Skydliauk s skiltis arba prieskydin s liaukos adenoma preparuojama naudojant 5 mm skersmens 30o endoskop P. Miccoli adaptuotus Karlo Storzo instrumentus ir ultragarsin skalpel . Mobilizuotas vir utinis skydliauk s skilties polius i traukiamas per pj v i or . Tolesnis preparavimas i saugant n. laryngeus recurrens vientisum t siamas prastiniais instrumentais. Rezultatai. I 5 ligoni trims po lobistmektomijos B. Braun Memsungeno stimuliatoriumi 2 mA 2 Hz elektros srove atlikta n. laryngeus recurrens neurostimuliacija. Laringoskopu steb tas normalus balso klos i judrumas. I 6 ligoni dviem po videoasistuojamosios operacijos buvo laikinas balso klost s paraly ius truk s 2 ir 4 m nesius. iems ligoniams neurostimuliacija operacijos metu nebuvo atlikta. Atlikta viena konversija d l papilinio skydliauk s v io peraugusio priekinius kaklo raumenis. Po videoasistuojamosios operacijos n vienam ligoniui nereik jo nuskausminam j vaist . Histologinio tyrimo duomenys: i 6 operuot ligoni keturiems diagnozuota folikulin skydliauk s adenoma vienam papilinis skydliauk s v ys ir vienam prieskydin s liaukos adenoma. I vados. Videoasistuojamosios operacijos prana umai ma esnis pj vis ma esnis skausmas po operacijos geresni kosmetiniai rezultatai. Neurostimuliacija gali suma inti n. laryngeus recurrens pa eidim da n tod l rekomenduojama valdant videoasistuojam j operacij technik . 2 Bronchoskopija padeda i vengti perkutanin s dilatacin s tracheostomijos komplikacij G. K k tas A. Klima auskas Vilniaus universiteto ligonin s Santari ki klinikos Anesteziologijos intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro Pirmasis reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius Tikslas. Palyginti ankstyv j komplikacij da n atliekant perkutanines dilatacines tracheostomijas (PDT) kontroliuojant proced ros eig bronchoskopu ir be ios kontrol s . Metodai. Analizuotos PDT proced ros atliktos Intensyviosios terapijos skyriuje. Ligoniai retrospektyviai suskirstyti dvi grupes. Pirmoje grup je PDT proced ros atliktos be kontrol s bronchoskopu (2000 2002 metais) antroje grup je kontroliuojant proced ros eig bronchoskopu (2002 2003 metais). Visos proced ros atliktos naudojant Cook Critical Care PDT rinkinius. Buvo fiksuojamos komplikacijos vykusios per 24 valandas nuo proced ros prad ios. Rezultatai. Per 36 m nesius Intensyviosios terapijos skyriuje s kmingai atlikta 60 PDT. Pacientai buvo intubuoti 0 17 dien (vidutini kai 7 9 dienos) prie atliekant PDT. Pirmoje grup je atliktos 29 proced ros (48 3%) antroje 31 proced ra (51 7%). I viso pasitaik 4 (6 6%) komplikacijos per 24 valandas nuo proced ros prad ios. Trys komplikacijos vyko pirmoje grup je (10 3%): tracheostominis vamzdelis ki tas alia trach jos (kitu bandymu proced ra atlikta s kmingai) tarp stempl s ir trach jos susidar fistul pasirei k nedidelis kraujavimas (sustojo savaime ki us tracheostomin vamzdel ). Antroje grup je pasitaik viena komplikacija (3 2%) per pirmas 24 valandas (nedidelis kraujavimas). I vados. Straipsniai studijos nurodo jog komplikacij skai ius atliekant ma ai invazyvi perkutanin s dilatacin s tracheostomijos proced r intensyviosios terapijos ligoniams yra toks pat o gal net ma esnis palyginti su chirurgine tracheostomija. Mums pavyko i vengti gr sming ankstyv j komplikacij atliekant PDT i

INFO HASH : 5bcf50500d132ba1bb90cadb6e6642f47fe374af

Download now

File Size: 107.6 kb