Download com2005_0494lt01.pdf

Contents : EUROPOS BENDRIJ KOMISIJA Briuselis 13.10.2005 KOM(2005) 494 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI EUROPOS PARLAMENTUI EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETUI IR REGION KOMITETUI Komisijos indlis svarstymo laikotarpiu ir jam pasibaigus: D planas (demokratija dialogas ir diskusijos) LT LT 1. VADAS 2005 m. birzelio 18 d. Europos Tarybos pabaigoje valstybi ir vyriausybi vadovai prim deklaracij dl Sutarties dl Konstitucijos Europai ratifikavimo". Sioje deklaracijoje buvo kalbama apie svarstymo laikotarp" po neigiam balsavim rezultat dl Europos Konstitucijos Pranczijoje ir Nyderlanduose. Valstybi ir vyriausybi vadovai nurod valstybms narms gaires dl diskusij kurios galt bti organizuojamos tip: svarstymo laikotarp isnaudosime rengdami placias diskusijas kiekvienoje salyje traukdami piliecius socialinius partnerius nacionalinius parlamentus ir politines partijas". Taip pat nurodoma kad turt prisidti ir Europos institucijos siuo poziriu ypatingas vaidmuo tenka Komisijai". Sio komunikato tikslas atsakyti valstybi ir vyriausybi vadov prasym. Europos Komisija labai rm Konstitucijos ratifikavim ir suteik param visoms valstybms narms rengiant informacines kampanijas. Atskiri Komisijos nariai aktyviai dalyvavo nacionalinse diskusijose. Komisija ir toliau laikosi nuomons jog priimti Konstitucij bt svarbus zingsnis priek kad Europos Sjunga tapt demokratiskesn skaidresn veiksmingesn ir stipresn isorinio pasaulio atzvilgiu. Todl Komisija apgailestauja kad dabartinmis aplinkybmis Konstitucijos ratifikavimas artimiausioje ateityje mazai tiktinas. Laukdama ratifikavimo proceso rezultat Komisija laikosi nuomons kad bendra Konstitucijoje pasiekta pusiausvyra neturt bti sugriauta jei teksto dalys bt gyvendinamos palaipsniui. Komisijos nuomone svarstymo laikotarpis vis pirma turt bti skirtas plataus masto intensyvioms diskusijoms dl Europos politikos krypci. Europos ateities vizij reikia kurti remiantis aiskiu pilieci poreiki ir lkesci suvokimu. Toks yra D plano tikslas. 2. D PLANO TIKSLAI Komisija pasil D plan (demokratija dialogas ir diskusijos) ne kaip Konstitucijos gelbjimo operacij o siekdama paskatinti platesnio masto diskusijas tarp Europos Sjungos demokratini institucij ir pilieci. Reikt laikytis nuomons kad planas papildo jau egzistuojancias arba pasilytas iniciatyvas ir programas pvz. svietimo jaunimo kultros ir aktyvaus Europos pilietiskumo skatinimo srityse. D planas atitinka veiksm plan visuomenei informuoti apie Europ1 kuriuo siekiama patobulinti Komisijos veiksm pristatymo isoriniam pasauliui bd ir pasirodysianci Baltj knyg dl komunikacijos strategijos ir demokratijos kuria bus pradtas konsultavimosi procesas dl princip kuriais grindziama komunikacijos politika Europos Sjungoje ir bendradarbiavimo su kitomis Europos institucijomis ir staigomis srici. Kartu su D planu sios iniciatyvos nustato ilgalaik plan skirt Europos demokratijai sustiprinti ir padti kurti Europos viesj sfer kurioje 1 Komisijos veiksm planas visuomens informavimui apie Europ pagerinti SEK(2005) 985 2005.7.20. LT 2 LT pilieciams bt teikiama informacija ir priemons aktyviai dalyvauti sprendim primimo procese bei padti kurti Europos projekt. Visuomens pasitikjimo Europos Sjunga atkrimas Susidrusi su mazjanciu pasitikjimu politinmis sistemomis Komisija laikosi nuomons jog yra svarbu uztikrinti kad Europos pilieciai ir toliau pasitikt atstovaujamja demokratija ir dalyvaut jos procesuose. Naujausia Eurobarometro apklausa2 rodo kad pastaraisiais mnesiais respondent isreiskusi palanki nuomon apie ES skaicius nuolat mazjo. Visi rodikliai pasitikjimo vaizdzio ir narysts ES klausimais sumazjo. Panasus mazjimas pastebimas ir visuomens palankios nuomons ir pasitikjimo nacionaliniais politiniais procesais klausimais. Nors naryst Europos Sjungoje vis dar remia 54 % ES pilieci Europos Sjungos vaizdis j nuomone nuolat blogjo (tik 47 % respondent j vertino teigiamai). Pasitikinci Europos Sjunga pilieci sumazjo nuo 50 % 2004 m. ruden iki 44 % 2005 m. pavasar. Zmons turi jausti kad Europa suteikia pridtins verts ir jie gali paveikti priimamus sprendimus. Siuo metu 53 % Europos pilieci netiki kad Europos Sjungoje atsizvelgiama j nuomon2. Vis dlto klausim apie pageidaujam Europos Sjungos vaidmen po penkeri met 49 % atsak kad nort jog jis bt didesnis ir tik 14 % nort kad ES maziau dalyvaut svarbiausiose politikos srityse. Todl Europa turt daugiau atsizvelgt savo pilieci nuomon kad gyvendint j lkescius. Tai yra labai svarbu nes Europos institucijos labai daznai yra kaltinamos dl nepopuliari sprendim ir daznai yra laikomos nutolusiomis nuo pilieci ir biurokratiskomis. Vienas is pagrindini svarstymo laikotarpio tiksl turt bti tikslesnio informavimo apie Europos Sjungos veiksmus skatinimas. Btina pasiekti kad tiek valstybs nars tiek Europos institucijos baigt svaidytis kaltinimais. Tikslin auditorija ir siuolaikin ziniasklaida Komisija laikosi nuomons kad siose diskusijose turt dalyvauti ne tik politiniai lyderiai ir prastos suinteresuotosios salys. Komisija pritaria valstybi ir vyriausybi vadov nuomonei kad sias diskusijas reikt traukti piliecius socialinius partnerius nacionalinius parlamentus ir politines partijas" taip pat laikosi nuomons kad siklausymas specifini tikslini grupi pvz. jaunimo arba mazum grupi kurioms nebuvo skirta dmesio per referendum kampanijas nuomones sukurt pridtin vert. Galiausiai diskusijos bus skmingos tik jeigu proces traukiama ziniasklaida ypac televizija. Internetas yra taip pat nepaprastai svarbi priemon diskusijoms skatinti. Ilgalaikis sipareigojimas D planas neapribojamas svarstymo laikotarpiu. Tai procesas kuris turi vykti visu sios Komisijos kadencijos laikotarpiu ir jai pasibaigus. Dabartin kriz galima veikti 2 http://europa.eu.int/comm/public opinion/archives/eb/eb63/eb63 en.htm LT 3 LT tik pasiekus nauj bendr sutarim dl Europos projekto kuris bt pagrstas pilieci lkesciais. Nuo siklausymo iki tolesnio dalyvavimo Gal gale D planas (demokratija dialogas ir diskusijos) yra siklausymo procesas kad Europos Sjunga galt imtis veiksm pilieciams rpimiems klausimams sprsti. Komisijos tikslas paskatinti si diskusij ir siekti pridtins verts kuri gali sukurti Europos Sjunga pripazinimo. Demokratinis atsinaujinimo procesas reiskia kad ES pilieciai turi turti teis siekti kad j balsas bt isgirstas. 3. 3.1. PAGALBA RENGIANT NACIONALINES DISKUSIJAS Nacionalini diskusij organizavimas Pirmin atsakomyb atsakyti reikalavim nustatyti svarstymo laikotarp priklauso valstybms narms. Visos jos sipareigojo organizuoti placias nacionalines diskusijas dl Europos ateities. Tuo tarpu Komisija pripazsta kad kai kuriose valstybse narse jau vyksta aktyvios diskusijos kitose jos dar tik planuojamos arba jau vyksta taciau jas reikia paspartinti arba isplsti. Komisija pasirengusi padti suteikti impuls pasilydama bendr metod ir pateikdama savo mintis kaip ji galt (kaip institucija) prisidti prie diskusijos. Komisija tiki kad organizuojant nacionalines diskusijas jos vaidmuo yra padti o ne pakeisti valstybes nares. Komisija bendradarbiaus su nacionalinmis vyriausybmis kad padt organizuoti ir finansuoti renginius skatinancius sias diskusijas. Tokiuose renginiuose turt bti pristatyta politini pazir vairov. Europos Komisijos atstovybs valstybse narse (toliau atstovybs) ir Europos Parlamento biurai atliks pagrindin vaidmen teikdami pagalb svarstymo laikotarpiu. Europos Parlamentas taip pat galt atlikti pagrindin vaidmen nacionalinse diskusijose tiek bendradarbiaudamas su nacionalinmis institucijomis tiek traukdamas atskirus Europos Parlamento narius. Nra standartinio diskusij valstybse narse organizavimo modelio. Kai kuriose valstybse narse reguliari diskusij Europos klausimais organizavimui yra skirtos nuolatins struktros forumai arba platformos. Kitose valstybse dialogo ir diskusij organizavimo sistema nra tokia ispltota. Airijos nacionalinio forumo arba Ispanijos platformos Europai pavyzdziai galt paskatinti kitas valstybes nares. Nacionaliniai parlamentai regionins ir vietos valdzios institucijos atlieka specifin vaidmen organizuojant ir skatinant diskusijas. Nacionaliniai parlamentai turi uztikrinti veiksming issam nacionalini vyriausybi priimt sprendim Europos klausimais nagrinjim. Nors tam tikri nacionaliniai parlamentai yra geriausios praktikos pavyzdziai galima dar daug padaryti kad si nagrinjimo funkcija bt patobulinta. Todl Komisija nort isplsti savo bendradarbiavim su nacionaliniais parlamentais neapsiribodama Komisijos ir nacionalini parlament santyki tikslais kuriuos Komisija pradjo gyvendinti 2005 m. pradzioje. Sie tikslai yra susij su trimis pagrindinmis temomis: abipuss paslaugos konkreci tinkl krimas rysi LT 4 LT palaikymas su zmonmis ir j isrinktais atstovais. Stiprinti parlament vaidmen reiskia stiprinti Europos pilieci vaidmen ir atlikti konkrecius veiksmus pvz. aukstu lygiu dalyvauti COSAC ir ES parlament pirminink konferencijoje nacionaliniams parlamentams nustatyti reikalavimus informacijos rsims ir bendradarbiavimo bdams nacionaliniams parlamentams padti lengviau keistis su ES susijusia informacija elektroniniu bdu. Komisija glaudziai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir pasikonsultavusi su tuo metu ES parlament pirminink konferencijai pirmininkaujancia valstybe ir COSAC pirmininkaujanciu trejetu kaip manoma greiciau pasilys valstybi nari nacionaliniams parlamentams susitikti forume Briuselyje kad bt galima aptarti nacionalini parlament indl svarstymo laikotarpiu pasikeisti nuomonmis apie nacionalin patirt ir geriausi praktik ir isnagrinti galim bendradarbiavim ir bendrus su ES institucijomis veiksmus ir (arba) ES institucij param siuo laikotarpiu. 3.2. Turinys D planas (demokratija dialogas ir diskusijos) nustato struktrin proces viesosioms diskusijoms dl Europos Sjungos ateities skatinti. Viesosios diskusijos politins krypties turinys turt bti trauktas silymus suformuluotus svarstymo laikotarpio pabaigoje. Siekdama pateikti bendr sistem Komisija visiskai suvokia kad kiekviena diskusija turi sav vietos regionini ir nacionalini bruoz. Priklausomai nuo salies ir svarstomos politikos krypties turinio bus keliami skirtingi klausimai ir Europos Sjungos svarba skirsis. Nepaisant individuali nacionalini ypatum nacionalins diskusijos turt sutelkti pilieci dmes Europos ateities klausim nagrinjant j lkescius ir svarstant Bendrijos veiksm pridtin vert ir konkreci naud. Taip diskusij metu bt aptariama daugiau srici o ne tik su institucijomis ir Konstitucija susij klausimai. Dmesys turt bti sutelktas tai kaip Europa sprendzia tokius klausimus kaip darbas ekonomika transportas kova su terorizmu aplinka naftos kainos gaivalins nelaims arba skurdo mazinimas Afrikoje ir kitur. Si diskusij rezultatai turt padti Europos institucijoms ypac Komisijai geriau apibrzti savo prioritetus. Tai turt bti dvipusis procesas: zmoni informavimas apie Europos vaidmen naudojant konkrecius pasiekimus ir projektus ir siklausymas zmoni lkescius apie tai kas turt bti padaryta ateityje. Diskusijos turt vykti siomis temomis: Europos ekonomin ir socialin pltra: Europos sugebjimas skatinti augim ir kurti darbo vietas iki auksciausio laipsnio didinant Lisabonoje priimtos strategijos poveik bendros vertybs kuriomis pagrsti Europos ekonominis ir socialinis modeliai reformos kurios yra btinos siekiant skmingai konkuruoti pasaulyje ir laikytis tvariosios pltros slyg. Nuomon apie Europ ir Sjungos uzdavinius: Remiantis ankstesniais laimjimais ir konkrecia nauda kuria zmonms j kasdieniame gyvenime suteik Sjunga (pvz. maisto sauga Erasmus bendra valiuta vartotoj apsauga vidaus rinka) diskusijos metu bt galima apsvarstyti kas zmoni manymu turt bti LT 5 LT

INFO HASH : ae69403a561e48a741299b79f98f4dee2ec6d378

Download now

File Size: 344.1 kb