Download ZZ_2008_4_22_23.pdf

Contents : 22 EMAITIJOS DVARAI nai i bet ir keliasde imt vestuves pakviest kaimyn kinink . Graf Pliateri s nus Aleksandras Adomas mok si ir baig v k nos gimnazij v liau Kauno Vytauto Did iojo universitet . mon s grafien Janin Broel Pliaterien u jos gerum dosnum visada tik geru od iu min davo. Ji daugeliui kume i pad jo i mokslinti savo vaikus (u mok davo u j moksl parapin je mokykloje). Pati slaug per 1925 m. v k nos gaisr nukent jusius miestelio gyventojus. 1921 m. ji buvo i rinkta Kataliki moter draugijos v k nos skyriaus pirmininke. i draugija tais metais itin aktyviai veik : organizuodavo vairius vakarus kitus renginius ypa gra iai i kilmingai v sdavo Motinos dien . 1940 m. i r m sovietai i ve daugum ten buvusi verting daikt . Grafienei ir kitiems jos eimos nariams buvo nurodyta palikti dvar . Tuo metu ji sunkiai susirgo peritonitu buvo nuve ta Kauno ligonin ta iau i gyti nepavyko. Grafien mir 1940 metais. Ji buvo pa arvota v k nos kapini koply ioje. Grafien s ged jo visa v k na. Palaidojo j prie ais graf Pliateri eimynin kap mauzoliej . Jos am inojo poilsio viet ymi didel v . Mergel s Marijos statula. Janinos vyras Jurgis Felicijonas Broel Pliateris 1941 m. buvo i tremtas Sibir ir ia 1943 m. nuo i sekimo mir . Grafien Janina Marija Liudvika Kazimira Paula Broel Pliaterien su s numi Aleksandru. Nuotrauka i Onos Norkut s archyvo Janina Marija Liudvika Kazimira Paul Broel PLIATERIEN (1892 1940) O NA NORKUT Janina Pliaterien buvo Vilk no dvaro savinink graf Aleksandro Konstantino Mykolo Broel Pliaterio ir Marijos Ciechanovskos dukra. Gim 1892 metais. I tek jo u savo t vo pusbrolio s naus v k nos grafo kariuomen s pulkininko Jurgio Felicijono Broel Pliaterio (1875 1943). Susituok 1912 m. rugs jo 17 d. Vestuv s buvo kaip reta i kilmingos (apie jas monografijoje v k nos praeitis" ra o Juozas Rugys). Ta proga buvo gra iai i puo tas ir iliuminuotas visas v k nos miestelis bei Vilk no dvaras. Jaunieji per vestuves vai ino ne tik apie 100 i toli atvykusi sve i bei gimi- Grafien s Janinos Marijos Liudvikos Kazimiros Paul Broel Pliaterien s laidotuv s v k noje. 1940 m. v k nos graf Pliateri draugai ir bi iuliai prie vilos Genowefa" (tre ias i de in s gydytojas E. Bieli nas) XX a. I pus je. Nuotraukos i Onos Norkut s archyvo EMAITIJOS DVARAI 23 Jurgis Felicijonas Broel PLIATERIS (1875 1943) (Atkelta i 15 p.) din i silavinim gavo namuose. ia dirb pedagogai i mok laisvai kalb ti pranc zi kai ir voki kai. V liau mok si Petrapilio Kadet korpuse. 1897 m. baig kadet mokykl gavo korneto laipsn (kavalerijos jaunesniojo leitenanto) ir buvo paskirtas Petrapilio rinktin gvardijos kavalergard pulk . 1910 1912 m. dirbo Rusijos karo ata pad j ju Pary iuje. 1912 m. i jo atsarg (tuo metu tur jo pulkininko laipsn ). Buvo apdovanotas Rusijos Pranc zijos Vokietijos Rumunijos ir Siamo (dabar Tailandas) ordinais. Gr o gyventi v k n ir ia 1912 m. rugs jo 4 d. ved . mona t vo pusbrolio Vilk no dvaro savininko Aleksandro dukra Janina Broel Pliateryt . Jie susilauk s naus Aleksandro Adomo (1913 1997). Paveld j s v k n grafas Jurgis Felicijonas Broel Pliateris Jurgis Felicijonas Broel Pliateris (antras i de in s). Nuotrauka i Onos Norkut s archyvo nuolat r pindavosi dvaro reikalais. Parke prie dvaro r m jo laikais buvo pastatytos skulpt ros Diana" ir v. Florijonas" saul s laikrodis. v k nos katalik parapijai grafas padovanojo i veicarijos atve t laikrod kuris papuo ba ny ios bok t . Grafas pasir pino kad gyventoj patogumui sienos per jimo punktas b t perkeltas i Voveri Inkaklius. Tai padarius gele inkelis ir Klaip da v k ni kiams tapo lengviau pasiekiami. Nor jo kad b t leista nutiesti plent i v k nos kra to gilum ta iau tokio leidimo Rusijos vyriausiasis kariuomen s tabas nedav . Grafas buvo v k nos progimnazijos kuri prad jo veikti 1919 m. steigimo komiteto pirmininkas ir r pinosi gimnazijos k rimu buvo vienas i pagrindini jos r m j ne kart renkamas t v komiteto pirmininku organizuodavo labdaros loterijas ir kitas akcijas neturtingiems mokiniams elpti. vertinant grafo nuopelnus miestelio ir viso kra to vietimui grafo portretas daugel met kab jo gimnazijos sal je. Sovietme iu portretas buvo sunaikintas. Gyvendamas v k noje grafas aktyviai sijung ir miestelio visuomenin gyvenim buvo komiteto kurio nariai r pinosi nukent jusi j per 1925 m. gaisr i dininkas. Kad apsaugot savo dvar ir kitus miestelio pastatus nuo galim gaisr J. F. Broel Pliateris buvo sigij s gaisrui gesinti skirt pomp . Dvaro ugniagesiai dirbdavo gana gerai. Buvo atvej kai nelaim s viet jie atvykdavo net grei iau negu miestelio ugniagesi komanda. Grafas prisid jo prie vis svarbiausi tais metais v k noje vykusi rengini organizavimo: prezidento A. Smetonos sutikimo 1928 m. Eucharistinio kongreso vykusio 1933 m. ir kt. Skyr dvaro em s miestelio kapin ms i pl sti gimnazijai dovanojo dal parko. Grafo sveikata su lubavo 1938 metais. Jam buvo padarytos kelios sud tingos operacijos. 1940 m. soviet vald ios atstovai graf eimai nurod i sikraustyti i r m . 1941 m. bir elio 14 d. grafas buvo suimtas ir i tremtas Rusijos iaur . Mir i bado 1943 m. vasario 1 d. Syktyvkare. inia apie jo mirt JAV gyvenant s n Aleksandr Adom pasiek tik po 18 met . S nus band ie koti t vo kapo ta iau tai rezultat nedav . Grafo Jurgio Felicijono Broel Pliaterio s nus Aleksandras Adomas Broel Pliateris vaikyst je. Nuotrauka i Onos Norkut s archyvo E M A I I E M 2008 / 4

INFO HASH : fd263cc083dc2d3de699458008ef2c226b2b88db

Download now

File Size: 4.8 mb